Kai norisi sustoti ir iš naujo atrasti save
Vasarą, kiek nurimus kasdienių darbų rutinai, dažniau apima noras įsiklausyti į save. Būtent apie svarbą permąstyti savo poreikius kalba britų autorės Bryony Gordon romanas „Pataikūnė“. Pagrindinė veikėja Olivija daugelį metų gyvena taip, kaip patogu aplinkiniams – visiems padeda, viskam pritaria, stengiasi būti gera žmona, kolegė ir dukra, tačiau pamiršta save. Vieną dieną netikėtai ji praranda gebėjimą meluoti ir pagaliau ima garsiai sakyti tai, ką iš tiesų galvoja. Šmaikšti, ironiška ir kartu jautri istorija kalba apie moterų spaudimą būti „patogioms“, apie ribų nustatymą ir drąsą rinktis save.
Vidinės kelionės motyvą plėtoja ir italų rašytojas Gianluca Gotto romane „Pura vida, arba Tikras gyvenimas“. Pagrindinis veikėjas Aleksas supranta, kad sėkminga karjera dar negarantuoja pilnatvės jausmo. Kelionė į Kosta Riką tampa daugiau nei geografiniu maršrutu – tai bandymas susigrąžinti vaikystės svajones, išmokti gyventi lėčiau ir atrasti gyvenimo filosofiją, kuri ragina vertinti ne pasiekimus, o kasdienes akimirkas. Tai romanas apie šiuolaikinį žmogų, pavargusį nuo nuolatinio skubėjimo ir ieškantį atsakymo, kas iš tiesų yra laimė.
Šeimos istorijos, kuriose telpa meilė, paslaptys ir istorijos lūžiai
Ilgi vasaros vakarai – puikus metas pasinerti į išskirtinių veikėjų gyvenimo istorijas. Tokių istorijų šių metų rekomendacijose net kelios.
Amerikiečių autorės Sarah Damoff romanas „Braitų metai“ – jautrus pasakojimas apie šeimą, kuriai tenka skaudus praeities paslapčių išbandymas. Liliana slepia sūnų, Rajenas – savo priklausomybę, o jų dukrai Džordžetei tenka augti stebint pamažu byrančią tėvų santuoką. Autorė jautriai kalba apie kartų ryšius, atleidimą, priklausomybių padarinius ir tai, kad net skaudžiausios šeimos istorijos nebūtinai turi baigtis susvetimėjimu.
Lietuvių autorės Aldonos Tüür romanas „Baseinas“, kaip pripažįsta pati autorė, duoklė Kaunui ir kartu – stereotipiškai tariant, „paprastos“ moters pastarųjų kelių dešimtmečių gyvenimo portretas. Pagrindinės veikėjos Liepos gyvenimą pakeičia netikėtai gautas buvusio mylimojo laiškas, priverčiantis iš naujo įvertinti praeities įvykius. Veiksmas vyksta šiuolaikiniame Kaune, tačiau asmeninė istorija natūraliai susipina su viso Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio patirtimis. Autorė subtiliai tyrinėja žmogaus santykį su laime, mirtimi, atmintimi ir baime prarasti tai, kas atrodo savaime suprantama.
Spalvingą istorinį Vietnamo paveikslą pateikia vietnamiečių rašytoja Nguyễn Phan Quế Mai romane „Dainuojantys kalnai“. Tai viena ryškiausių pastarųjų metų literatūrinių šeimos sagų, ji pasakoja apie kelias Vietnamo moterų kartas, išgyvenusias žemės reformas, karą ir politinius sukrėtimus. Močiutės ir anūkės balsu atskeista istorija – kartu ir pasakojimas apie visą tautą, jos netektis, stiprybę, tradicijas ir gebėjimą išlikti net sunkiausiomis aplinkybėmis. Tai romanas, leidžiantis pažinti mažai lietuvių skaitytojams pažįstamą šalies istoriją per autentiškus žmonių likimus.
Įtempti siužetai vasaros vakarams
Meistriškame psichologiniame trileryje Davido Elliso „Žvelk giliau“ nė vienas veikėjas nėra toks, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio. Prabangiame Čikagos priemiestyje radus, kaip įtariama. savižudę, ima aiškėti melo, keršto, neištikimybės ir finansinių interesų raizginys. Skaitytojas nuolat verčiamas suabejoti savo spėjimais, o siužetas iki pat paskutinių puslapių išlaiko įtampą.
Painių paslapčių netrūksta ir lietuvių autorės Aurelijos Savickienės romane „Namo šnabždesiai“. Jauna šeima atsikrausto į seną namą, kuriame netrukus ima dėtis sunkiai paaiškinami dalykai – dingsta daiktai, girdisi keisti garsai, o vaikas pasakoja matantis nepažįstamą vyrą. Tačiau mistinė atmosfera – dar ne viskas, pamažu aiškėja dešimtmečius slėpta intriguojanti nusikaltimo istorija. Autorė meistriškai derina detektyvą, psichologinę įtampą ir šeimos dramą.
Klasikinio detektyvo mėgėjams skirtas japonų literatūros klasiko Seichō Matsumoto romanas „Taškai ir linijos“. Šis kūrinys laikomas vienu svarbiausių Japonijos kriminalinės literatūros istorijoje. Iš pirmo žvilgsnio aiški savižudybės byla pamažu virsta sudėtingu žmogžudystės tyrimu, kuriame svarbios net menkiausios detalės, traukinių tvarkaraščiai ir veikėjų kasdieniai maršrutai. Tai lėto tempo, bet nepaprastai intelektualus detektyvas, atskleidžiantis, kodėl Matsumoto iki šiol vadinamas Japonijos Agatha Christie.
Romanai, kurie verčia pažvelgti giliau
Kai kurios knygos neleidžia apsiriboti vien siužetu – jos kviečia diskutuoti apie visuomenę, žmogaus prigimtį ir jos ateitį.
Tokia yra japonų rašytojos Sayakos Muratos distopija „Išnykstantis pasaulis“. Autorė vaizduoja ateities Japoniją, kurioje natūralūs šeimos ryšiai ir seksualiniai santykiai laikomi atgyvena, o vaikai gimsta tik pasitelkus dirbtinį apvaisinimą. Pagrindinė veikėja Amanė stengiasi laikytis visuomenėje priimtų normų, tačiau vis labiau abejoja, ar toks gyvenimo modelis jai gali suteikti laimę. Tai provokuojantis romanas apie individualumą, kūniškumą, socialinę kontrolę ir žmogaus teisę rinktis.
Nesvarbu, ar vasarą planuojate praleisti prie Baltijos jūros, sodyboje, kalnuose ar tiesiog miesto parke, gera knyga gali tapti geriausia kelionės palydove. Vienos istorijos leis atsipalaiduoti, kitos privers sulaikyti kvapą, trečios – užvertus paskutinį puslapį dar ilgai gyvens mintyse.
