Ką reiškia gyventi atvirą gėjaus gyvenimą Kuboje, nesitaikstyti su komunistiniu režimu, būti savarankiškai mąstančiu menininku, nepaklusti primetamai tvarkai? Apie visa tai itin atvirai pasakojama rašytojo autobiografijoje „Kai ateis naktis“. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Kristina Kežutytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
„Kai ateis naktis“ – drąsi Kubos autoritarinio režimo kritika, parašyta kaip atsiminimų, svajonių, košmarų ir grynosios beletristikos mišinys, kur realybė pinasi su nevaržoma fantazija. 1993 metais „The New York Times“ įtraukė knygą į metų geriausiųjų sąrašą, 2000 metais tuo pačiu pavadinimu pastatytas filmas, kurį sukūrė filmo „Skafandras ir drugelis“ režisierius Julian Schnabel. Nobelio premijos laureatas Mario Vargas Llosa apie Kubos rašytojo R.Arenas autobiografiją rašė: „Tai vienas labiausiai patraukiančių liudijimų, parašytų mūsų kalba apie priespaudą ir maištą, tačiau nedaugelis išdrįs tai pripažinti, kadangi knyga, nors skaitoma su nepasotinamu apetitu, keistai verčia skaitytojus pasijusti nepatogiai“.
Dar būdamas paauglys R.Arenas įsitraukė į Fidelį Castro revoliucionierių gretas, tačiau vėliau tapo aršiu jo režimo kritiku. Havanos universitete kurį laiką studijavo filosofiją ir literatūrą, dirbo Nacionalinėje Chose Marti bibliotekoje. Romanams pasirodant Europoje, o jam pačiam kritikuojant komunistinę santvarką ir neslepiant savo homoseksualumo, F.Castro valdžia uždraudė leisti jo knygas, konfiskuodavo rankraščius, o 1974–1976 metais laikė jį kalėjime su žmogžudžiais ir žagintojais. 1980 metais R.Arenas emigravo į Jungtines Valstijas. Susirgęs AIDS, 1990 metais nusižudė Niujorke.
Autobiografinėje knygoje „Kai ateis naktis“ R.Arenas atvirai pasakoja apie savo skurdžią vaikystę, savęs ieškojimą, sukrečiančias seksualines patirtis ir skaudžius valdžios bei jai paklūstančios visuomenės kirčius. Rašytojas patyrė, ką reiškia mylimųjų, draugų išdavystė, kai tie, kuriuos laikei bičiuliais, pasirodo, dirba saugumui, persekioja tave ir galų gale atiduoda negailestingai valdžiai, kuri verčia pasirašyti prisipažinimus, dirbti cukranendrių laukuose ar priimti tiek politinę, tiek seksualinę „reformą“. Ne kartą bandęs pabėgti į JAV, galų gale tai padaro 1980 metais. Netrukus išgirsta diagnozę – AIDS. Jausdamas, kad ligai pralaimi ir būdamas labai silpnos būklės, 1990 metais kubietis rašytojas pasirinko mirtį, prieš tai palikęs žinią Kubos žmonėms ir pasauliui: „Dėl silpnos sveikatos būklės, kuri man kelia siaubingą depresiją, nebegaliu rašyti ir kovoti už Kubos laisvę, tad baigiu savo gyvenimą... Noriu padrąsinti Kubos žmones, gyvenančius šioje saloje ar už jos ribų, nenustoti kovojus už laisvę... Kuba bus laisva. Aš jau esu.“
