Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 10d. 11:45

Romanas „Laiškai mano dukroms“ – šiltas ir jausmingas atsisveikinimas su skaitytojais

Knygos viršelis
Knygos viršelis

Emma Hannigan Airijoje žinoma ne tik kaip bestselerių autorė, tinklaraštininkė ir populiari televizijos laidų persona, ji čia – ir kovos su vėžiu simbolis. 2007 m. susirgusi krūties vėžiu rašytoja tapo „Breast Cancer Ireland“ organizacijos ambasadore, aktyviai kvietė remti šios ligos tyrimus, o moteris ragino neatidėlioti ir nedelsiant pasitikrinti sveikatą. Visgi net vienuolika metų kovojusią su krūties vėžiu autorę ši liga pakirto 2018 m. kovą, praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo išleistas paskutinysis E. Hannigan romanas – „Laiškai mano dukroms“.

Šis romanas sulaukė išties didelio atgarsio Airijoje: E. Hannigan bičiuliai rašytojai ir aktoriai surengė viešus „Laiškų mano dukroms“ skaitymus, taip skatindami paremti Emmos atstovaujamą kovos su vėžiu programą ir surinkti kuo daugiau lėšų naujiems ligos tyrimams vykdyti. Visa tai žinodama knygos ėmiausi su abejone, ar joje slypinti istorija neapsunkins ir neprivers ašaroti tingią sekmadienio popietę, kurią ir teko pradėti šį kūrinį. O visgi klydau.

„Laiškų mano dukroms“ istorija, tiesa, pradedama liūdnomis aplinkybėmis: miršta tris Martos ir Džimo Breidžių dukras padėjusi užauginti auklė Mėja. Mirusią ją randa Beatrisės, Rouzės ir Džinės motina, šalta ir atžari Marta. Marta šalia velionės randa laiškus, adresuotus jos dukroms ir vyrui, ir degdama įniršiu bei pavydu juos pasisavina... Taip pamažu imamas kurti pasakojimas, leidžiantis įžengti ir tarsi pro rakto skylutę pažvelgti į Breidžių šeimos gyvenimus.

Retai emocijas savo šeimai rodanti, griežta ir nejautri Marta visai kitokia dirbdama mylimą darbą – priimdama į šį pasaulį kūdikius. Anksti akušerės pašaukimą radusią Martą dievina jos pacientės, šioms ir jų naujagimiams Marta suteikia kur kas daug dėmesio bei rūpesčio nei savo pačios šeimai. Neturėdamos emocinio ryšio su motina dukros prisiriša prie auklės Mėjos, kurios netektis suburia ir suartina tris seseris labiau, nei bet kada anksčiau. Ir, rodos, pačiu tinkamiausiu metu.

Kiekvienas knygos skyrius pasakoja apie vienos iš seserų ar jų motinos asmeninį gyvenimą, dažnai nuklystama į prisiminimus, padedančius skaitytojui suprasti veikėjų jausmus ir poelgių priežastis. Sprendimas pasitelkti net keturis požiūrio taškus neabejotinai suteikia daugiau gyvybingumo ir spalvų atskleidžiant Breidžių šeimos istoriją. Visgi tenka pripažinti, jog romano herojų paveikslai gana menkai psichologizuoti, visus personažus galima aiškiai skirstyti į gerus ir blogus ir tai juos paverčia gana lengvai nuspėjamomis būtybėmis.

Kita vertus, romano herojų daugialypumo stygių atsveria išraiškingi jų gyvenimai. Vyriausioji dukra Beatrisė vadovauja itin sėkmingam vestuvinių suknelių parduotuvių tinklui, Rouzė su vyru perėmė klestintį šeimos verslą ir augina gražuolę dukrą, o jos dvynė sesuo Džinė linksminasi Los Andžele ištekėjusi už turtingo plastikos chirurgo. Iš pirmo žvilgsnio visos seserys gyvena tobulus gyvenimus, yra gražios, verslios ir sėkmingos, tačiau vystantis pasakojimui ima aiškėti, kad jų gyvenimai persmelkti skaudžių asmeninių dramų.

Tiesą pasakius, skaitant šį romaną nevalingai apima jausmas, kad žiūri gerai pažįstamą romantinį filmą: be galo gražūs veikėjai, sėkmingos jų karjeros ir šuniui ant uodegos einantis asmeninis gyvenimas, kuris, žinoma, jau netrukus pasikeis į gera. Tačiau skaitant romaną apima saldus pasitenkinimo jausmas, nes tikiesi, kad vertieji ir ryžtingieji galiausiai turi pasiekti asmeninę laimę.

Prakalbus apie pasitenkinimą keliančius romano elementus, verta paminėti ir itin žavų visą kūrinį persmelkiantį dizaino motyvą. Seserų tėvas Džimas dar iš savo tėvų perėmė baldų ir dizaino įmonę, tad jo dukros augo apsuptos gražių daiktų bei išlavino puikų skonį. Romane gausu interjero ir aplinkos aprašymų, kurie padeda pajusti namų ir herojų lankomų vietų prabangą bei atmosferą, o išlavintas skonis tampa kone skiriamuoju visos šeimos bruožu.

Nors atrodytų, kad kartais pernelyg tobuli personažai ir jų gyvenimus dažnai lydinti kažin kokia akla sėkmė gali suerzinti, pasakojimas nė iš tolo nesukelia panašių jausmų. Net jei pats ir negali pasigirti aukščiausios klasės itališkais baldais apstatytais namais prie jūros ar spintoje esančiais dizainerių šalikėliais, kartais tikrai smagu kyštelti nosį į, rodos, idealiai gyvenančių žmonių buitį ir atrasti joje tiek dramos, kad užtektų medžiagos romanui.

Nors romane narpliojami sudėtingi, daugybės nuoskaudų paženklinti šeimos, ypač motinos ir dukrų, santykiai, pasakojimas išlieka skaidrus ir kupinas optimizmo. Romane aprašomi gyvenimai po mylimo žmogaus netekties tarsi inkrustuoti autorės E. Hannigan pažadu, kad jokios negandos nebaisios supant artimiesiems, o ryžtas ir viltis grindžia tiesų kelią laimės link.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:17
02:11
02:21

Esports namai