Romanas pripažintas geriausiu 2013 metų Latvijos prozos kūriniu. Knygoje „Penki pirštai“ autorė pasakoja apie penkiametės Lauros grįžimą su tėvais iš Sibiro į Latviją ir įsikūrimą okupuotoje tėvynėje. Gyvas, įtaigus pasakojimas tremties ir okupacijos temą atskleidžia visiškai naujai ir netikėtai. Mergaitė nuolat lygina gyvenimą Sibire ir naujame, nepažįstamame pasaulyje. Močiutė atneša daugybę skanių valgių: tai obuolių košė, grybai, rauginti agurkai. Parduotuvė pustuštė, tik forminė duona ir kombinžyras, vagystės ir gėrimai kolchoze, – tokia šešto dešimtmečio realybė buvo ir Lietuvoje.
Varganas istorijos laikotarpis parodomas vaiko akimis. Lauros pasaulis tyras, naivus, smalsus, jausmingas, balansuojantis tarp pasakos ir realybės. Tai komiškos ir tragiškos situacijos, netikėtumai ir paradoksai, skirtingų kartų ir skirtingų santvarkų kaktomuša, niekad nenutrūkstantis dialogas su savimi ir suaugusiaisiais.
Į lietuvių kalbą išversta ir M. Zalytės eilėraščių, eiliuota drama „Margarita“ pagal Goethe‘s „Faustą“ (vertė S. Gaižiūnas, išleido Vaga 2005 m.). Pjesės „Margarita“ ir „Žemės mokestis“ buvo pastatytos Panevėžio dramos teatre.
