Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 10d. 20:52

Rūtos Vyžintaitės eilėraščiai: apie gyvenimą prie klinikų ir širdį, skrendančią malūnsparnyje

Rūta Vyžintaitė
15min nuotr./ Asmeninio archyvo nuotr. / Rūta Vyžintaitė

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausia kūryba dalinasi poetė Rūta Vyžintaitė, eilėraščius „medžiojanti“ mieste. „Jaučiu, kad esu iš tų autorių, kurie verčia ne save į lauką, o lauką verčia į save – dažniausiai aprašau ne išgyvenimus, o pastebėjimus. Pavyzdžiui, eilėraštis „iš gyvenimo prie klinikų“ yra tikra dokumentika. Vieną dieną pastebėjau malūnsparnį, kuriame iš tiesų [organų transplantacijai] buvo gabenama širdis iš Latvijos“, – pasakojo kūrėja.

- Rūta Vyžintaitė

LENKIJA

Mėgstu naktį važiuoti per Lenkiją

Nes Europa yra ne prancūzai

Ne britai prie arbatėles

Ne ispano austrėje pirštas

Europa – tai miegantys lenkai

Agnieškos, Mateušai ir Darekai

Filipai, Zuzanos ir Hanos

Ir pilki jų namukai prie kelio

Ir šviesa – kažkas ruošias į fabriką

Ir tamsa – kažkas pradeda Jakubą

Kažkas kaičias prieš miegą arbatą

Kažkas galva į pravirą langą

Už Katynę meldžiasi baba

Babų – šeši milijonai.

Iš gyvenimo prie klinikų:

Mėlynam šaltkrepšy

tarp ledo kubelių

virš antenų šlapių

kaminų

omnitelio stotelių

virš neįtariančio nieko antradienio

virš gatvių Žukausko ir Baltijos

ant žalių fluorescencinių kelnių

Skrenda

širdis

iš Latvijos

klinikos

Vienam troleibusui aprėžus klinikų žiedą

Už vartų gimsta ar miršta vienas

vidutiniškai keturi verkia

dešimt valgo sūrelius

penki sukramto, penki išspjauna

praktikantė įsimyli vis kitą gydytoją

kates nekantrieji nuvaiko

kas kartą kita katė lieka soti

Tik bandelės kioske

visad vienodai šiltos

pastovumas aliejuj išmirkęs

kitimas – spirite.

Baltas pavydas

Girdėjau, Vienoj jau sninga.

O gal net dabar girdžiu?

Štai kas tas yra Vienos valsas

Kairėn – dešinėn, pamažu

Žiema

Vyžuonų bažnyčioj vakaro mišios

Užšalo apeigų vynas

Eketė ostijos formos

Pliumpt!

Iššoka Jėzus,

Bėga per mėlyną Aukštaitiją.

vasara

Vasaros gyvena po oda

Skiriasi tik spalvom:

Raudonos, šokoladinės

Rusvais šlakeliais

Per daug vasaros lupasi

Per mažai slepias po rūbais

Vieni vasaras Baltijoj sūdo

Kiti dilgėlėm pakutena

Kartais vasaros išlenda

Pro nubrozdintą vaiko kelį

Ar į pirmą dėmę paklodėje

Pasenusios vasaros raukšlėse slepiasi

Viena raukšlė – viena vasara

Vasarom skaičiuojam gyvenimus.

Skelbimas Maximoj

skelbimas „Maximoj“: „Parduodu armoniką“

skamba lyg atsisveikinimas.

nemėgstu atsisveikinimų.

pasiimu numerį

skambinu

perku tą armoniką

atsuku kokią 1935-tų gegužę

atšaukiu karą

pripučiu obelis

visas rajono senutes

prikeliu iš albumų

vakaras ilgas

pienas šiltas

tu tik grok

pabučiuok ją prie vartų.

testas

Gerumo testas prie „Maximos“:

Sustojai – teigiamas

Praėjai – neigiamas

Dvi ryškėjančios gyslų juostelės

Kai močiutė iš kibirėlio

traukia venų melsvumo žibuokles.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/