Sekite 15min Google
Interneto knygynas patogupirkti.lt pristato „Baltų lankų“ leidyklos japonų ir korėjiečių literatūrą – nuo pasaulinio garso autorių iki kūrinių, tapusių ryškiais bestseleriais savo šalyse ir už jų ribų. Šios knygos skiriasi savo nuotaika, pasakojimo būdu ir temomis, tačiau kiekviena jų savaip atveria duris į nuostabų Rytų pasaulį.
Cho Nam-joo „Kim Džijongė, gimusi 1982“
Kas nutinka, kai visą gyvenimą stengiesi būti gera dukra, gera mokine, gera darbuotoja, gera žmona ir galiausiai – gera mama? Cho Nam-joo romane „Kim Džijongė, gimusi 1982“ autorė pasakoja labai paprastą, beveik kasdienišką vienos Pietų Korėjos moters gyvenimą. Tačiau būtent tas kasdieniškumas ir tampa skaudžiausia knygos dalimi.
Kim Džijongė nuo pat gimimo susiduria su tuo, kad jos gyvenimas, pasirinkimai ir galimybės vertinami kitaip vien todėl, kad ji gimė mergaite. Būdama 33-ejų Džijongė gyvena Seulo priemiestyje, augina mažametę dukrą ir rūpinasi namais. Kadaise ji turėjo darbą, ambicijų ir savo gyvenimą už šeimos ribų, tačiau motinystė pamažu viską pakeitė. Vieną dieną jos elgesys ima keistis – Džijongė pradeda kalbėti kitų moterų balsais, tarsi per ją prabiltų tos, kurių pačių istorijos liko neišgirstos. Vyras nuveda ją pas psichiatrą, o gydytojo pasakojimas tampa proga iš naujo peržvelgti visą Džijongės gyvenimą – nuo vaikystės iki motinystės.
Romane gausu statistikos, socialinių tyrimų ir faktų, todėl kartais atrodo, kad skaitome ne grožinę knygą, o kruopščiai surinktą vienos visuomenės portretą. 2016 m. Pietų Korėjoje pasirodęs romanas greitai peržengė literatūros ribas ir tapo svarbia diskusijų apie lyčių nelygybę dalimi.
Kazuo Ishiguro „Klara ir Saulė“
Šis kūrinys – puikus pasirinkimas skaitytojams, mėgstantiems ne tiek veiksmo kupiną mokslinę fantastiką, kiek lėtas, atmosferiškas ir mintis provokuojančias istorijas. Tai knyga apie ateitį, kuri iš tiesų labai daug pasakoja apie dabartį: mūsų santykius su technologijomis, vis didėjantį emocinį atstumą ir žmogaus poreikį būti mylimam.
Kazuo Ishiguro romane „Klara ir Saulė“ skaitytojas patenka į netolimos ateities pasaulį, kuriame vaikams draugiją palaiko Dirbtiniai Draugai. Viena jų – Klara, išskirtinai pastabi ir smalsi robotė, parduotuvės vitrinoje stebinti žmones ir laukianti, kada bus išrinkta. Patekusi į vienos šeimos namus, ji tampa paauglės Džosės palydove ir stengiasi ją suprasti, apsaugoti bei padėti jai nesijausti vienišai. Tačiau netrukus ima aiškėti, kad šiame technologiškai pažengusiame pasaulyje vienatvė ir žmogiško ryšio stoka niekur nedingo.
Kazuo Ishiguro kelia nepatogų klausimą: ar žmogaus širdį įmanoma suprasti, atkartoti, o gal net pakeisti? Ir jeigu mašina gali mylėti, saugoti ir aukotis, kuo tuomet ypatingas pats žmogus? Tai jautri ir filosofiška istorija apie meilę, empatiją, pasiaukojimą ir tai, kas iš tiesų daro žmogų žmogumi.
Haruki Murakami „Norvegų giria“
Kai kurie romanai tampa ne tik bestseleriais, bet ir savo kartos simboliais. Tokia yra Haruki Murakami „Norvegų giria“ – vienas žinomiausių japonų rašytojo kūrinių, pasakojantis apie jaunystę, pirmąją meilę, netektį ir bandymą susitaikyti su tuo, ko pakeisti neįmanoma.
Toru pasaulyje susipina dvi labai skirtingos moterys. Naoko sieja su juo bendra netektis ir praeities skausmas, o spontaniška, gyvybinga Midori atstovauja visai kitokiam gyvenimui. Draskomas jausmų, Toru turi rinktis, ar likti prisirišusiam prie praeities, ar išdrįsti žengti į ateitį. Murakami pasakoja apie meilę be didelio sentimentalumo – čia daugiau tylos, melancholijos, vidinių klausimų ir to keisto jausmo, kai žmogus yra labai arti, bet kartu lieka nepasiekiamas.
„Norvegų giria“ išgarsino Murakami visame pasaulyje ir tapo vienu svarbiausių jo kūrinių. Pats Haruki Murakami šiandien laikomas vienu žinomiausių ir skaitomiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, kurio knygos išverstos į dešimtis kalbų, o jo vardas ne kartą minimas tarp pretendentų į Nobelio literatūros premiją.
Ichiro Kishimi, Fumitake Koga „Išdrįsk būti nemėgstamas. Japoniškas vadovas, kaip išsivaduoti iš savo baimių ir pasiekti tikrąją laimę”
O jeigu laimei nereikia pakeisti viso gyvenimo, o tik nustoti gyventi pagal kitų žmonių taisykles? „Išdrįsk būti nemėgstamas“ – filosofinis ir psichologinis pokalbis apie laisvę būti savimi, paremtas Alfredo Adlerio idėjomis. Knygos autoriai jas perteikia per filosofo ir jaunuolio dialogą: vienas klausia, abejoja ir prieštarauja, kitas bando parodyti, kad mūsų gyvenimo kryptį kur kas labiau lemia dabartiniai pasirinkimai nei praeities patirtys.
Knyga kviečia pažvelgti į tai, kiek mūsų sprendimų iš tiesų yra mūsų pačių. Kodėl taip svarbu, ką apie mus galvoja kiti? Kodėl lyginame save su aplinkiniais? Ir ar galime būti laimingi, jeigu nuolat stengiamės visiems įtikti? Autoriai ragina atskirti savo atsakomybę nuo to, kas priklauso kitiems, ir priimti paprastą, nors kartais nelengvą mintį: neįmanoma patikti visiems, todėl nereikėtų dėl to atsisakyti savęs.
Tai lengvai skaitoma, bet minčių paliekanti knyga tiems, kurie jaučia, kad per daug gyvena pagal aplinkinių lūkesčius, bijo būti įvertinti ar sunkiai ryžtasi pokyčiams.
Toshikazu Kawaguchi „Kol dar neatšalo kava”
Mažoje Tokijo kavinėje galima padaryti tai, ko realiame gyvenime neįmanoma – trumpam sugrįžti į praeitį arba nukeliauti į ateitį. Tiesa, čia galioja griežtos taisyklės: negalima pakeisti to, kas jau įvyko, o iš kelionės būtina sugrįžti iki tol, kol neatšalo tavo puodelyje patiekta kava. Į šią keistą kavinę užsuka keturi žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo neišsakytus žodžius, praradimus ir viltis.
Fumiko nori dar kartą pasikalbėti su mylimuoju, Kotakė ieško atsakymo į laišką, kurio galbūt nebespės perskaityti, Hirai trokšta susitikti su seserimi, o Kei nusikelia į ateitį, kad pamatytų dar negimusią dukrą. Jų istorijos skirtingos, tačiau jas jungia vienas dalykas – noras bent trumpam pabūti ten, kur kažko nepasakėme, nepadarėme ar nespėjome atsisveikinti. Todėl knyga kalba ne tiek apie keliones laiku, kiek apie tai, ką darome su savo prisiminimais ir tuo, ko negalime pakeisti.
„Kol dar neatšalo kava“ – debiutinis autoriaus romanas, Japonijoje parduotas daugiau nei milijonu egzempliorių, išverstas į daugybę kalbų ir tapęs pirmąja serijos apie paslaptingąją kavinę knyga. Tai geras pasirinkimas ramiam vakarui, kai norisi istorijos, kurią perskaičius dar kurį laiką nesinori iškart užversti paskutinio puslapio.
Shin Kyung-Sook „Prašau, pasirūpink mama”
Kas nutinka šeimai, kai vieną dieną dingsta žmogus, kurį visi manė gerai pažįstantys? Shin Kyung-Sook romane „Prašau, pasirūpink mama“ 69-erių Pak Sonjo dingimas tampa ne tik paieškos istorija, bet ir skausminga kelione į šeimos prisiminimus. Vyras ir vaikai ima iš naujo dėlioti mamos gyvenimą ir netrukus supranta, kad apie ją žinojo gerokai mažiau, nei manė.
Kuo toliau ieškoma Sonjo, tuo daugiau atsiveria jos gyvenimo detalių, nutylėtų troškimų, nuoskaudų ir pasiaukojimo. Šeimos nariai pirmą kartą ima matyti ne tik mamą ir žmoną, bet atskirą žmogų – moterį su savais norais, skausmais ir svajonėmis. Romanas jautriai kalba apie motinystę, šeimą, kaltę ir tą kartais skaudų suvokimą, kad artimiausius žmones pradedame iš tiesų pažinti tik tada, kai jų nebegalime paklausti.
Knyga ypač patiks skaitytojams, kuriems artimos jautrios šeimos istorijos ir psichologiškai gilūs pasakojimai apie santykius. Tai romanas, kuris gali priversti ne tik susimąstyti apie savo artimuosius, bet ir paskambinti mamai – tiesiog pasakyti „kaip tu?“.
