Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 7d. 15:00

Salvija Stončiūtė emigravo į Škotiją: užklupęs karantinas įkvėpė šiuos eilėraščius

Salvija Stončiūtė
Gabrielės Stončiūtės nuotr./ 15min nuotr. / Salvija Stončiūtė
Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalijasi Salvija Stončiūtė. Ji yra poetė, gimusi ir augusi Klaipėdoje. Šiandien gyvena ir kuria Škotijoje, Glazge, kur studijuoja taikomąją psichologiją. Eilėraščiai publikuojami šioje rubrikoje versti iš anglų kalbos. „Šiuos eilėraščius rašiau karantino laikotarpiu, kai atrodė jog laikas it sustojęs ir visi pokyčiai – tik viduje. „Nauji namai“ tapo būdu pagalvoti apie keistą naują butą, kurį labai mėgo aplankyti laukinės katės. Idėja eilėraščiui „Penki dalykai, kuriuos verta žinoti prieš atsidarant parduotuvėms“ atėjo tada, kai gatvėje pamačiau sutryptą laikraštį tokia antrašte. Sugalvojau parašyti apie tai kaip bandau susitaikyti su mintimi, jog per pasaulinę pandemiją negaliu grįžti namo ir pamatyti šeimos. Per tai, nagrinėjau ir tai kaip pasikeitė ir vis dar keičiasi mano pačios tautinė tapatybė – mano lietuviškoji ir škotiškoji pusės, kurios bando it susitaikyti, susipinti. Abu eilėraščiai buvo publikuoti Literatūriniame-kultūriniame almanache „Baltija“ (2021)“, – teigė poetė. Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.

- Salvija Stončiūtė, vertė autorė, Adomas Zubė, Gabrielė Stončiūtė

Nauji namai

Katėms nesvarbu.

Nuo neatmenamų laikų jos čia grįžta.

Nuomininkai keičiasi — ateina, išeina

dėl boilerio, drėgmės ar dėl kaimynų,

bet katėms vis tas pats,

jie tik šeriančios rankos.

Šita lova — per daug suaugusiems.

Aš guliu joje ir galvoju — negi taip jaučiasi žmonos?

Karališko dydžio, ąžuolinė ir dar išraižyta,

su dviem pušiniais staleliais iš abiejų pusių,

kur galima akinius, knygas ir puodelius

palikt ilsėtis.

Mes žinojom, kad kažkada teks užsibaigti

šito keisto žvėries glėby,

bet dabar mes čia

ir vis tokie patys.

Aš per daug tingiu tvarkytis

tai rašau;

ir niekad teisingai neperskaitau

rūbų skalbimo instrukcijų,

kurios, nors ir turėtų būti savaime suprantamos,

yra hieroglifais sutalpintos ant mažų etikečių.

O tavo, mielasis,

įrankių dėžėje —

tik lipni juosta.

Penki dalykai, kuriuos verta žinoti prieš atsidarant parduotuvėms

Perskaitau sutryptoje laikraščio antraštėje.

Ko gero, kontakto baimė po savaičių vienatvės

privers daugumą likt namuose.

Kaukės nešiojimas padeda atbaidyti bėgikus,

kurie kitaip nepereitų gatvės. Jie kvėpuoja sunkiai

kaip mano senelis, atsargiai lipdamas laiptais

pakeliui sekmadieninei taurelei — ritualui, kuris

net per pasaulinę pandemiją negali būt nutrauktas. Kas aš tokia,

kad neleisčiau —

Aplankau juos sode.

Geriam arbatą atsisėdę toli viens nuo kito, aptarinėdami

orą ir naujas šuns kvailystes. Senelis pertraukinėdamas vis kviečia arčiau,

kad sutvarkyčiau telefoną ar dar kažką,

bet aš jam primenu, kad turime saugoti save ir vieni kitus.

Gal taip ir būtų, jei jie iš tiesų būtų čia. Gal taip ir būtų, jei jie

nebūtų toli, Lietuvoje.

Nuplauta Baltijos bangų ji išgyvena savus sunkumus,

kol aš bandau išgyvent savuosius. Čia, Glazge, žiūrėdama

kaip moteris džiauna skalbinius, škotiškai džiauna, ir sako

kaimynui: Right pandemic struggle.

Visko negaliu suprasti ir tuo esu atskirta

nuo jų visų — Glazgo ir jo skaudulių. Užsidariusi

savo saugiame prieglobstyje, verkianti savo lietuviškom ašarom,

bandanti surasti savo vietą šitos tautos skausme,

it ląstelė, skubanti susijungti su motinos kiaušinėliu,

bet mirštanti dar nepajudėjus.

Galbūt vieną dieną mano seneliai susitiks.

Jie galėtų kalbėti apie tai, kaip jiems visiems patinka bulvės

ir tai, jog lietuvių liaudies dainos tiek pat liūdnos kaip ir škotų.

Galbūt jie įpins škotišką dagilį į mano kasą.

Galbūt mes pagaliau pagirdysim žaltį pienu,

tingiai besišildantį ant akmens.

Po pietų jų tolimi žvilgsniai nusileis į pavargusias rankas

ir jie sumigs, apkabinti minkštos sofos.

Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

25:11
10:24
04:58

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata