2016-06-10 10:10

Strugackių „Sunku būti dievu“ įspėja apie žmonijos susidievinimo pavojų

XX a. žmonijai pirmąkart pakilus į žvaigždes apėmė iliuzija, kad netrukus tapsime visatos valdovais. Ji paskatino brolius Arkadijų ir Borisą Strugackius sukurti mokslinės fantastikos šedevrą „Sunku būti dievu“, įspėjantį apie žmogaus sudievinimo pavojus.
Knygos viršelis
Knygos viršelis / Leidyklos nuotr.

Romano herojai – ateities dievai, XXII a. Žemės pasiuntiniai tolimoje planetoje, Arkanaro karalystėje, kurioje klesti viduramžiška teokratinė santvarka. Intelektu ir technologijomis jie smarkiai lenkia vietinius gyventojus ir galėtų pakeisti jų gyvenimą, tačiau to daryti negali. Tik iškilus būtinybei jiems leista „sušvelninti kampus“ – apsaugoti nuo didelių klaidų, kurias kadaise padarė Žemės gyventojai. Kaipgi pasielgs didikas Rumata, – žemietis Antonas, – kai despotiškas valdovas pradės barbariškai persekioti mokslininkus ir poetus?

Lietuviškai pasirodžiusios knygos tekstas verstas iš originalaus 1964 m. rankraščio. Knygą palydi komentaras, pasakojantis mokslinės fantastikos klasika tapusio kūrinio atsiradimo istoriją. „Neįtikėtina, bet šis romanas be didesnio vargo įveikė visas cenzūros užtvaras. Vis dėlto išėjus knygai tam tikro pobūdžio reakcijos ilgai laukti neteko. Regis, tai buvo pirmas kartas, kai Strugackiams smogė iš stambaus kalibro ginklų. SSRS MA akademikas J. Francevas apkaltino autorius abstrakcionizmu ir siurrealizmu, o garbusis plunksnos brolis V. Nemcovas – pornografija. Laimė, dar buvo laikai, kai į smūgius leisdavo atsakyti, ir puikiame straipsnyje „Milijardai ateities briaunų“ mus užsistojo I. Jefremovas. Be to, ir politinė temperatūra tuo metu jau buvo nukritusi. Žodžiu, viskas baigėsi geruoju“, – prisiminė B. Strugackis.

Pagal šią knygą režisierius Aleksejus Germanas 2013 m. pastatė garsų to paties pavadinimo filmą, kurio leitmotyvu tapo romano citata „Ten, kur viešpatauja pilkuma, į valdžią visada ateina juodieji“. Europos literatūros klasikas Umberto Eco jį prilygino Dantės kelionei į pragarą ir hipnotizuojantiems Boscho paveikslams.

Brolių Strugackių vardai gerai žinomi fantastikos mylėtojams. Pradėję nuo kosmoso nuotykių, jie netrukus perėjo prie socialinės fantastikos. Jų knygos sovietmečiu ėjo iš rankų į rankas, buvo verčiamos į užsienio kalbas, pagal jas kuriami filmai. Bene garsiausia iš jų – 1971 m. pasirodžiusi filosofinė alegorija „Piknikas šalikelėje“, pagal kurią Andrejus Tarkovskis sukūrė paskutinį savo šedevrą „Stalkeris“.

Arkadij Strugackij, Boris Strugackij. Sunku būti dievu. Iš rusų k. vertė Dalia Saukaitytė. K.: Kitos knygos, 2016.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą