Filosofas G. Mažeikis, pasiūlęs „Kitoms knygoms“ išleisti šią J. Baudrillard‘o knygą, autoriaus idėjas kildina iš marksistinės tradicijos: „Septintajame dešimtmetyje Baudrillard‘as marksistinę kasdienybės ir kapitalo kritiką papildė semiologija ir su jos pagalba aiškino vartotojiškos visuomenės raidą, jos aspektus: reklamą, medijas, madą, sportą, reginius, visuomenės spektaklį.“
N. Vasiliauskaitė pabrėžia šio filosofo prieštaringumą: „Viena vertus, Baudrillard‘as skelbia politikos pabaigą ir transpolitinę anomalijos erą kaip permanentinį status quo, jis netiki galimybe pakeisti šią situaciją ir todėl dažnai kaltinamas konservatyvizmu bei nihilizmu, kita vertus, yra pagrindo manyti, kad jo pažiūras galima traktuoti kaip aktyvią ir radikalią politinę poziciją.“
Jeanas Baudrillard‘as (1929-2007) vadinamas vienu žymiausių postmodernizmo teoretikų, stovinčiu vienoje gretoje su Micheliu Foucault ir Rolandu Barthesu. Per savo kūrybos metus jis parašė apie 50 knygų ir daugybę straipsnių. Dar gyvas buvo pripažintas klasiku, o jo įvestos pamatinės „vartojimo visuomenės“, „simuliakro“, „hiperrealybės“ sąvokos, vos pasirodžiusios, smarkiai praplėtė filosofijos ir socialinių mokslų diskursą.
J. Baudrillard'o knyga „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“ pasirodė 1970-aisiais, praėjus vos porai metų po 1968-ųjų gegužės pralaimėjimo Paryžiuje. Nors jam neabejotiną įtaką padarė Karlas Marxas, J. Baudrillard'as vis dėlto su juo nesutinka ir tvirtina, kad esminis struktūrinis šiuolaikinės visuomenės dėmuo yra nebe gamyba, gamybinės galios, darbo įrankiai ir pan., o vartojimas. Būtent vartojimas tapo veiksniu, nulemiančiu individo socialinį statusą, saviraišką ir netgi savimonę.
Analizuodamas tokius vartojimo fenomenus kaip masinė žiniasklaida, reklama, prekybos centrai ir gausos visuomenės mitas, J. Baudrillard'as atskleidžia, kad vartojimas kiekvienam individui yra nebe būdas savo poreikiams patenkinti, o reikiamybė išsiskirti, išreikšti savo tapatybę arba susikurti statusą visuomenėje.
Knygoje esama ir vėlesnių J. Baudrillard'o temų užuomazgų: realybę šiuolaikinėje visuomenėje pakeičia ženklas, simuliuojantis ir imituojantis realybę, siekiantis tapti nepakeičiamu ir vieninteliu vartojimo objektu. Ženklinis vartojimas apima visas gyvenimo sritis: darbą, laisvalaikį, kultūrą, socialinę sritį, gamtą. „Vartotojų visuomenė“, kaip ir kitos J. Baudrillard'o knygos, įtaigiai atskleidžia poindustrinės šiuolaikinės visuomenės mechanizmus ir nuolat atsinaujinančius socialinius bei kultūrinius procesus.
„Vartojimo era, būdama istorine viso paspartinto produktyvumo proceso su kapitalo ženklu kulminacija, yra taip pat ir radikalaus susvetimėjimo era. Prekinė logika tampa vis bendresnė ir šiandien valdo ne tiktai darbo procesą ir materialinius produktus, bet ir visą kultūrą, seksualumą ir žmogiškus santykius iki pat individualių fantazijų ir impulsų. Ši logika apima viską ne tik tuo požiūriu, kad visos funkcijos, visi poreikiai yra objektyvuoti ir manipuliuojami per pelno prizmę, bet ir gilesne prasme, kai viskas pavirsta reginiu, kitaip tariant, yra atkuriama, provokuojama, organizuojama vaizdais, ženklais, vartojamais modeliais.“ (J. Baudrillard „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“).
