Vieną naktį programuotojas Davidas sulaukia elektroninio laiško iš nepažįstamosios Paulinos. Mergina rašo turinti informacijos apie Davido vaikystę. Logiškai mąstant laišką reikėtų ištrinti ir užmiršti. Vietoj to geriau būtų išsiaiškinti savo jausmus neseniai sutiktai žaviai advokatei Florensai. Bet Davidas visiškai neprisimena pirmų dvylikos savo gyvenimo metų, tad smalsumas nugali – jis keletą kartų paskambina Paulinai. Mergina neatsako, o netrukus paaiškėja – ji dingo, galbūt net pagrobta. Davidas tampa pagrindiniu įtariamuoju.
Štai į tokį siužetą skaitytojus perkelia Henrikas Fexeusas.
-
Oksana Zabužko – apie Ukrainos feminizmo Biblija vadinamą savo knygą: „Tai buvo revoliucija“
-
Knygą apie mūsų regioną parašęs Oliveris Moody: Baltijos šalys – neįtikėtinos sėkmės istorija
-
Lion Ceccah po pergalės „Eurovizijoje“ pirmąkart pasirodė viešumoje: gerbėjai vos tilpo – užgulė dėl asmenukių
-
Kristina Sabaliauskaitė – apie „atšaukimo“ kultūrą, „žmonių sielų inžinierius“ ir kodėl renkasi analoginį pasaulį
„Rašydamas aš atitrūkstu nuo realaus gyvenimo. Aš žaidžiu savo fantazija, tuomet esu magas, kuris kuria. Pasakojimą konstruoju jums ir noriu, kad viskas atrodytų tikroviška. Elgiuosi kaip architektas“, – apie savo kūrybą kalbėjo rašytojas.
Kaip akcentuoja autoriaus knygą išleidusi leidykla „Alma littera“, Henrikas Fexeusas yra 18 knygų autorius, o jo parašytos knygos išverstos į 40 kalbų – visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių.
Tačiau bene mistiškiausiai iš autoriaus aprašymo atrodo akcentas, kad jis save vadina mentalistu ir sakosi galintis skaityti kitų žmonių mintis.
„Aš mentalistas – magas, iliuzijų kūrėjas. Tai reiškia, kad man sekasi kitokio pobūdžio kūryba. Aš naudoju ir kitokią struktūrą ir sąmoningai pasirenku vienokį ar kitokį rašymo būdą“, – susitikime su skaitytojais kalbėjo rašytojas.
Pabrėždamas savo išskirtinumą, autorius iš Švedijos pasakojo, kad kartais jis visą dieną gali tiesiog praleisti galvodamas, kokią sakinių struktūrą savo knygoje.
„Trilerių rašytojai yra išmanūs, mes esame apsiskaitę. Mums kuriant svarbu, kad skaitytojas paslapties nepastebėtų, todėl mes bandome rašyti kuo gudriau“, – apie kūrybinius užkulisius sakė Henrikas Fexeusas.
Tarsi tai iliustruodamas, autorius prisiminė, kad kai Švedijoje pasirodė jo knyga, jis pats buvo sukritikuotas dėl dviejų smurtinių epizodų kūrinyje. Tačiau, pasak rašytojo, dalį literatūrinio smurto skaitytojas išsigalvojo pats, nes iki atitinkamų scenų vedė išmoningas rašytojo žaidimas istorija.
„Siaubingi dalykai ir kriminalinis trileris nėra tas pats. Tačiau abejais atvejais galima pasinerti į baimę ir nerimą. O tai yra teigiamas dalykas, nes mes visi turime patirti visas emocijas“, – teigė trilerio „Auka“ autorius.
Kalbėdamas apie knygos scenarijų, kuris pabrėžia personažo Davido negebėjimą prisiminti savo vaikystės, autorius akcentavo, kad mūsų visų prisiminimai dažnai yra netikti.
„Mus formuoja ne mintys, bet veiksmai. Mes pripažįstame, kad veiksmų prisiminimas yra labai svarbus. Jei prarastume atmintį, kas įvyktų su mumis?“, – retoriškai klausė rašytojas.
„Man pačiam buvo sunku prisiminti, kas man buvo nutikę“, – tęsė autorius, kalbėdamas apie Davido personažą.
Pasak rašytojo, kai kurie mūsų visų prisiminimai yra teisingi, o kiti – ne.
„Mes nežinome, kaip juos atskirti. Tai reiškia, kad turime nuspręsti, kurie iš jų yra tikti. Galima sakyti, kad praeitis negali būti visiškai pažįstama“, – sakė Henrikas Fexeusas.
Galiausiai rašytojas prisipažino, kad rašydamas knygą „Auka“ padarė klaidą.
„Norėjau parašyti knygų seriją, kad kartotųsi tam tikri pagrindiniai veikėjai. Ši knyga turėjo būti pradinė. Bet istorija tapo tokia sudėtinga, ji buvo pratęsta antroje ir trečioje knygoje, o jau ketvirtoje atsiranda naujų dalykų. Tačiau tai nėra trilogija“, – šypsojosi autorius.
