Dirbtinis intelektas, robotai ir skaitmeninės inovacijos ne tik atveria naujas galimybes, bet ir kelia svarbius klausimus apie darbo rinką, žmonių privatumą, kūrybiškumą ir net žmogaus vietą šiame sparčiai tobulėjančių inovacijų pasaulyje.
Interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia iš arčiau pažvelgti į tai, kaip technologijos formuoja šiandieninę realybę bei žmonių ateitį. Smalsiems skaitytojams, mokslinės fantastikos literatūros mėgėjams bei technologijų entuziastams pristatome grožinės ir negrožinės literatūros knygas apie technologijas ir dirbtinį intelektą.
Daiva Tamošaitytė „Posthumanizmo amžius“
Filosofijos mokslų daktarė, kultūrologė ir muzikantė Daiva Tamošaitytė šiuolaikiniui skaitytojui iškelia itin aktualų klausimą: „Dievas, dirbtinis intelektas ir žmogus: kas ką kuria?“ Knygoje „Posthumanizmo amžius“ ji drauge su skaitytojais imasi tyrinėti, ar žmogus vis dar yra savo likimo šeimininkas, ar galią valdyti žmogų jau perėmė technologijos?
Tai filosofiškai gilus pamąstymas apie tai, kas mes esame šiandien ir kuo rizikuojame tapti rytoj. D. Tamošaitytė knygoje iškelia ne vieną priverčiantį susimąstyti klausimą – ar dirbtinis intelektas, biotechnologijos ir globalizmo ideologijos formuoja naują žmogaus paveikslą, kartais žadėdamos pažangą, kartais – dvasinę tuštumą? Ar technologinė galia iš tiesų daro žmogų laisvesnį, ar pamažu atima jo savarankiškumą ir atsakomybę?
Autorė kviečia skaitytojus drauge mąstyti, abejoti ir kritiškai vertinti tai, kur link juda pasaulis.
Yuval Noah Harrari „Nexus“
Bestselerio „Sapiens“ autorius, istorikas, filosofas ir profesorius iš Izraelio Yuval Noah Harari moka šokiruoti skaitytojus stebėdamas pasaulį taip, kaip niekas kitas. Knygoje „Nexus“ jis neria į informacinių tinklų istoriją ir išsamiai nagrinėja dabartinę dirbtinio intelekto erą, kurioje gyvename.
Knygoje Y. N. Harari išsamiai apmąsto, kokiais būdais visuomenės nuo akmens amžiaus ir Biblijos kanonizavimo laikų iki nacizmo, stalinizmo ir šiuolaikinių populistų iškilimo pasitelkia informaciją – pasakojimus ar statistiką, – siekdamos įgyvendinti savo tikslus. Jis gilinasi, kaip informaciniai tinklai įsiskverbė į žmonių kasdienybę ir kokį poveikį turi žmonijos istorijai bei dalijasi su skaitytojais savo nerimu, jog dirbtinis intelektas gali tapti „naujos rūšies dievu“, sukeliančiu dar daugiau su kompiuteriais susijusių pavojų.
Leidinyje „Nexus“ autorius remiasi istorija, religija, epidemiologija, mitologija, literatūra, evoliucine biologija bei savo šeimos biografija, išsamiai apžvelgdamas tai, kaip šiandien priimami svarbūs sprendimai dėl dirbtinio intelekto gali nulemti žmonijos ateitį.
Kai-Fu Lee „Dirbtinio intelekto supervalstybės“
Taivano kompiuterių mokslininkas, investuotojas ir autorius Kai-Fu Lee ne veltui laikomas vienu įtakingiausiu pasaulio žmogumi – savo gyvenime jam teko dirbti su tokiais technologijų milžinais kaip „Apple“, „Silicon Graphics“, „Microsoft“ ir „Google“.
Savo knygoje „Dirbtinio intelekto supervalstybės“ jis neliaupsina tikrą revoliuciją žmonių darbe ir kasdienybėje sukėlusio dirbtinio intelekto, tačiau ir neragina mąstyti apie tai, „kad mašinos užvaldys pasaulį“. Autorius atkreipia dėmesį į tai, kokias pasekmes dirbtinis intelektas gali turėti pasaulio ekonomikai. Lenktynės tarp supervalstybių, Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, pasak autoriaus, gali sukelti katastrofą – dėl DI drastiškai sumažės darbo vietų, iš to dar labiau praturtės turtingieji, o skirtumas tarp jų ir nepasiturinčių taps milžiniškas.
Vis dėlto, K. F. Lee ne tik įspėja apie išmanių technologijų grėsmes, bet ir dalijasi sprendimais bei moko kūrybiškai mąstyti ateities pasaulyje.
Antanas Marcelionis „Master versija 1.1”
Programuotojas, autorius Antanas Marcelionis savo debiutine knyga „Master versija 1.1” supažindina skaitytojus su vieniems primirštu, kitiems – nauju, kiberpanko (angl. cyberpunk) žanru. Čia vaizduojama kinematografiška istorija – netolima ateitis, valdoma aukštųjų technologijų, o jos priešakyje – vienišas karys Ukrainos karo zonoje.
Tai karinis technotrileris, įkvėptas netoli Lietuvos vykstančių karo veiksmų ir nerimą keliančių šiuolaikinio pasaulio problemų. A. Marcelionis įtraukia skaitytojus į besisukantį įvykių verpetą ir verčia sulaikyti kvapą, verčiant puslapius. Ši knyga patiks Andy Weir knygos „Marsietis“, Tom Clancy trilerių bei Džeimso Bondo istorijų mėgėjams.
Thomas Hylland Eriksen „Ekrano laikai“
Šiandieniniame pasaulyje gyvenimas be išmaniųjų telefonų tiesiog neįsivaizduojamas. Čia lengvai pasiekiamas fotoaparatas, žemėlapiai, žadintuvas, muzika, neskaitant daugybės socialinių tinklų ir kitų gyvenimą lengvinančių programėlių. Pastaraisiais metais gausėjant diskusijoms dėl neigiamos išmaniųjų telefonų įtakos – tiek vaikams, tiek suaugusiems, į šią temą giliau pažvelgti kviečia ir norvegų socialinės antropologijos profesorius Thomas Hylland Eriksenas.
Knygoje „Ekrano laikai“ autorius kelia klausimus, kaip išmanieji telefonai pakeitė žmonių vystymąsi bei veikimą visuomenėje, kai savo delne kiekvieną dieną gali nešiotis visą pasaulį. T. H. Eriksenas aptaria, kaip išmanusis telefonas transformuoja rašytinio ir sakytinio žodžio, laiko ir erdvės, teksto ir vaizdo, viešo ir privataus bendravimo santykį.
Pristatydamas naujausius mokslinius atradimus ir savo paties įžvalgas, padarytas daugelį metų tyrinėjant išmaniųjų technologijų vystymąsi skirtingose kultūrose, autorius suteikia reikiamų žinių tam, kad išmanusis telefonas taptų įrankiu, kuriuo reguliuojame savo gyvenimą, o ne jėga, reguliuojančia mus.
William Gibson „Neuromantas“
1984 m. pirmą kartą išleistas amerikiečių ir kanadiečių rašytojo Williamo Gibsono mokslinės fantastikos šedevras „Neuromantas“ laikomas kiberpanko žanro pradininku ir yra vienintelė knyga, laimėjusi visus tris mokslinės fantastikos premijų – Hugo, Nebulos ir Philipo K. Dicko – apdovanojimus. Teigiama, kad būtent šis autoriaus sukurtas futuristinės ateities vaizdas įkvėpė filmą „Matrica“.
Knygoje „Neuromantas“ skaitytojai susipažins su pagrindiniu veikėju Keisu – vienu mitriausių duomenų vagių matricoje, kuris netyčia supykdė žmones, kurių nederėjo erzinti. Norėdami pamokyti Keisą, jie pažeidė jo nervų sistemą ir užkirto kelią patekti į kibererdvę. Dabar paslaptingas naujas darbdavys suteikia jam paskutinę progą: nusamdo surengti antpuolį, kurio tikslas – įveikti neįsivaizduojamai galingą dirbtinį intelektą. Padedamas Molės, gatvės samurajės veidrodinėmis akimis, ir savo mirusio mokytojo Diksio, kurio sąmonė įrašyta į kasetę, Keisas leidžiasi į nuotykį.
Tai klasika virtusi istorija, kuri sudomins tiek mokslinės fantastikos ir kiberpanko žanro gerbėjus, tiek ir šių žanrų naujokus, mat mes iššūkį tam, kaip žvelgiame į technologijas ir save bei išplės vaizduotės ribas.
Dan Brown „Kilmė“
Besidomintiems technologijomis, tačiau tuo pačiu svajojantiems apie knygą, kuri neapkrautų sunkiais terminais, o leistų atsiriboti ir sustabdyti laiką – tam puikiai tiks nauju pavidalu pasirodžiusi legendinio trilerių rašytojo, amerikiečio Dano Browno knyga „Kilmė“.
Tai dėmesį sukaustantis trileris, kuriame susipina mokslas, religija ir pažangiausios technologijos. Istorijos centre – futuristas ir milijardierius Edmondas Kiršas, kuris paskelbia apie revoliucinį atradimą, galintį atsakyti į du fundamentalius žmonijos klausimus: iš kur mes atėjome ir kur einame. Tačiau prieš jam spėjant viešai atskleisti savo atradimą, įvyksta dramatiškas incidentas, ir autoriaus knygų veikėjui, simbolikos profesoriui Robertui Lengdonui vėl tenka leistis į pavojingą kelionę, siekiant atskleisti tiesą.
Ši knyga glaudžiai susijusi su technologijomis, ypač dirbtiniu intelektu, superkompiuteriais ir ateities prognozėmis. „Kilmė“ nagrinėja, kaip technologijos gali pakeisti mūsų supratimą apie pasaulį, religiją ir pačią žmonijos esmę, tuo pačiu išryškindama tiek jų milžinišką potencialą, tiek galimas grėsmes.
