Man patiko, nes knyga labai informatyvi: viskas sudėta į 160 puslapių taip apgalvotai ir tiksliai. Nei daug, nei mažai, kaip tik tiek, kiek reikia. Autorius pateikia ir fizionomikos istorijos, ir išsamiai aptaria veidą (jo formą, spalvą, kaktą, smakrą, skruostikaulius, akis, plaukus, nosį, lūpas, ausis ir net apgamus) ir dar prideda žinių apie mimiką ir judesius. Didelis šios knygos privalumas – iliustracijos ir nuotraukos. Taip turėjau galimybę ne tik teoriškai suvokti, bet ir praktiškai pamatyti, apie ką konkrečiai autorius rašo.
Jau pats pirmasis skyrelis „Iš fizionomikos istorijos“ atskleidė man iki tol nežinomų faktų. Perskaičiau, kad fizionomikos mokslas atsirado gilioje senovėje, taigi tai nėra „jaunas“ mokslas. Pavyzdžiui, Aristotelis daug dėmesio skyrė žmogaus veido ypatybėms tyrinėti. Pitagoras sau į mokinius rinkosi tik tuos, kurių veiduose įžvelgė pašaukimą ir gabumų tiksliesiems mokslams. O senovės gydytojas Avicena nustatydavo diagnozes atidžiai ištyrinėjęs ligonio veidą. Fizionomika darė įtaką kabalai. Kur kas vėliau atsirado frenologija – mokslas apie žmogaus psichikos ir jo kaukolės formos sąryšį. Skaitydama knygą sužinojau ne tik šiuos, bet ir dar daugiau įdomių dalykų.
Beje, pavyzdžiai iliustruojami ir žymių žmonių nuotraukomis, trumpu jų apibūdinimu. Knygoje rasite nuotraukas tokių žinomų asmenybių: Audrey Tautou, Lucianas Pavarottis, Ala Pugačiova, George‘as Bushas, Marilyn Monroe ir dar daug kitų. „Pats įžymiausias apgamas ant skruosto, be jokių abejonių, yra garsusis Marilyn Monroe apgamėlis.“ (p. 129) Gérardui Depardieu vaikystėje buvo sutrikusi kalba, jis mikčiojo ir bendravo gestais ar trumpais sakiniais. Klasikinis mergaitiškų lūpų pavyzdys – prancūzų aktorė Brigitte Bardot. Taigi žinios ir teorija šioje knygoje pateikiama aptariant konkrečių žinomų žmonių bruožus. Pikantiškos smulkmenėlės derinamos su rimtu tekstu ir taip tekstas įgauna žaismingumo. Man tikrai buvo ne tik įdomu, bet ir smagu skaityti.
Sužinojau, kad veido spalva yra ugnies, vandens, metalo, žemės, medžio. Visos šios atmainos smulkiai ir aiškiai aprašomos. Iš veido spalvos galime spręsti apie žmogaus temperamentą ar polinkius.
Dėl kai kurių dalykų nusistovėjusi nuomonė gali būti klaidinga. Pavyzdžiui, knygoje rašoma: „Jeigu antakiai sudaro beveik tobulus puslankius, galima sakyti, kad priešais jus apdairus, sumanus ir išradingas žmogus. Tiesa, aplinkiniai kažkodėl labai dažnai laikosi priešingos nuomonės – mano, kad turi reikalą su pasipūtusia ir dargi pasileidusia asmenybe.“ (p. 61)
O ar žinojote, kokios ausys yra idealios? „Idealia laikoma tvarkinga, vidutinio dydžio ausis gražia ausies kriaukle (kaušeliu), kurios viršus yra sulig antakiais, o spenelis nedidelis.“ (p. 110)
Beje, knygoje yra ne tik analizuojamas veidas, bet ir pateikiamos sapnų reikšmės (ką reiškia sapnuoti akis, plaukus ir t. t.). Pavyzdžiui, sapne čiupti už nosies reiškia, kad jus lydės meilės sėkmė arba sutiksite tikrą draugą. O sapnuoti žvairas akis reiškia finansinę sėkmę.
Radau ir istorinių žinių. Pavyzdžiui, pasakojimas, kaip nusiskutęs barzdą Aleksandras Makedonietis pradėjo „bebarzdžių“ erą romėnų ir graikų pasaulyje, ką iki tol senovės žmonėms reiškė barzda ir jos priežiūra.
Skaitydama sužinojau daug įdomių, vertingų ir keistų dalykų. Radau dėl ko šypsotis: sapnų reikšmės ar vienas kitas faktas sukėlė šypseną, nuskaidrino nuotaiką. Siūlau visiems paskaityti, tikrai atrasite ką nors, ko nežinojote, ką nors, apie ką net nepagalvotumėte, ką nors, kas jus tikrai sužavės.
