Tačiau tokia sėkmė istorios autorei nusišypsojo ne iš karto. Colleen Houck gimė Arizonoje, baigė Arizonos universitetą ir septyniolika metų dirbo gestų kalbos vertėja. Parašiusi pirmąjį savo romaną Colleen niekam nedrįso jo rodyti ir tik baigusi antrąją serijos knygą, išsiuntė rankraštį agentams ir į keletą leidyklų. Nesulaukusi susidomėjimo, labai išgyveno ir krimtosi. Galiausiai nusprendė, kad rašymas bus jos hobis. Tačiau kuo daugiau žmonių perskaitydavo jos kūrinius, tuo plačiau plito jos sukurtos istorijos. Tuomet, paskatinta vyro, Colleen Houck nusprendė savarankiškai išleisti knygas elektroniniu pavidalu amazon.com svetainėje. Po kelių mėnesių jos knyga „Tigro užkerėjimas“ pateko į skaitomiausių skaitmeninių „Kindle” knygų dvidešimtuką. Pardavimai pakilo nuo 300 knygų per mėnesį iki 300 knygų per valandą.
Šiandien jos kūriniai skaitomi visame pasaulyje, gerbėjai diskutuoja, rašo laiškus ir nekantraudami laukia istorijos tęsinio.
Colleen Houck pasidalijo mintimis apie rašymą, kūrybą ir tikėjimą savo knygomis.
– Ar seniai norėjote rašyti jaunimui ?
– Visai ne! Kartą per Naujuosius metus pasižadėjau pradėti rašyti. Visuomet mėgau skaityti romanus, todėl pradėjusi rašyti pati, norėjau sukurti gryną jausmų pasaulį. Mane domino grožinė literatūra, kurioje esama romantikos, ne vien tik tiksliai ir aiškiai motyvuoti įvykiai.
Mane domino grožinė literatūra, kurioje esama romantikos, ne vien tik tiksliai ir aiškiai motyvuoti įvykiai
– Ir šis susidomėjimas pastūmėjo rašyti jaunimui?
– Tiesą sakant, rašyti jaunimui mane įkvėpė „Saulėlydžio“ serija. Iš pradžių visai ja nesidomėjau, bet mano sesuo primygtinai reikalavo, kad perskaityčiau. Taigi taip ir padariau ir iš karto buvau sužavėta. Tada šiek tiek pasidomėjau istorijos autore Stephenie Meyer ir sužinojau, kad ji yra mama ir kad svajojo vieną dieną parašyti knygą. Taip pat žinojau, kad ir J. K. Rowling istorija yra panaši. Tuomet pagalvojau: jei šios moterys gali parašyti tokias knygas, kodėl aš negalėčiau bent jau pabadyti?
– Jūsų „Tigro užkerėjimo“ serijose jauna mergina sutinka paslaptingą baltąjį tigrą (užkerėtą Indijos princą), turi atskleisti senovinę pranašystę ir panaikinti amžius trukusį prakeiksmą. Iš kur atsirado šie motyvai?
– Kaip darbinę temą pasirinkau „Gražuolės ir pabaisos“ leitmotyvą. Man visuomet atrodė, kad pabaisa – tragiškas herojus, kuris apima kur kas daugiau, nei kiti vyriški personažai. Tuomet kilo mintis apie tigrą. Iš pradžių ketinau veiksmo pradžią nukelti į Rusiją. Tačiau palaipsniui perėjau prie Indijos. Pradėjau domėtis Indijos tigrais, tyrinėti legendas ir mokslą, taip atrasdama šią turtingos kultūros šalį. Tai uždegė mano vaizduotę, iš kurios radosi knygos siužetas.
Tuomet pagalvojau: jei šios moterys gali parašyti tokias knygas, kodėl aš negalėčiau bent jau pabadyti?
– Kai istorija jau buvo sumanyta, ar lengva buvo ją užrašyti?
– Taip, prieš sėsdama rašyti, jau smulkiai žinojau visą sumanymą. Mėgstu kruopščiai viskam pasiruošti. Jau žinojau, kas nutiks visose serijose. Metų metus nešiojausi pasakojimą savo mintyse.
– Kai baigėte knygą „Tigro užkerėjimas“, pasirinkote visiškai netradicinį leidybos kelią.
– Taip, viską dariau aukštyn kojomis! Parašiusi pirmąsias dvi knygas, išsiunčiau laiškus agentams, tačiau niekas nesusidomėjo. Tada pamaniau, tiek to, rašysiu savo malonumui. Bet kai žmonės ėmė skaityti mano kūrinius ir pasakoti jose aprašytas istorijas, paskatinta augančio skaitytojų susidomėjimo ir savo vyro, nusprendžiau dvi knygas „Tigro užkerėjimas“ ir „Tigro beieškant“ paskelbti amazon.com svetainėje skaitmeninių „Kindle” knygų formatu. Prabėgus porai mėnesių, 2010 m. sausį, knyga pakliuvo į „Kindle“ perkamiausių sąrašą. Jei iš pradžių būdavo nuperkama apie 300 egzempliorių per mėnesį, vėliau tiek nupirkdavo per valandą.
– Šie pokyčiai atkreipė kitų leidėjų dėmesį?
– Tiesą sakant, patekęs į šį sąrašą, romanas atkreipė užsienio leidėjų dėmesį. Tuomet aš pardaviau e. knygos savilaidos teises leidykloms Kinijoje, Korėjoje ir Tailande. Po to šias teises taip pat įsigijo kino kompanija. Nuo to viskas ir prasidėjo...
– Kiekviena nauja serijos knyga pakliūdavo į „The New York Times“ skaitomiausių knygų sąrašus. Tikriausiai tai nepaprastai džiugino?
– Tai labai labai jaudinanti akimirka. Tačiau asmeniškai geriausia ir mieliausia kūrybinio proceso dalis yra mano skaitytojai. Šiame ture jų sutikau daugybę, išties nepaprastai smagu su jais bendrauti. Ypač mieli yra jaunieji skaitytojai. Kai kurie jų ateina į susitikimus su pačių pasigamintais gerbėjų marškinėliais arba nešini žaisliniais tigrais. Sulaukiu net ir vyresnių žmonių laiškų, kuriuose jie prisipažįsta, jog skaito mano knygas drauge su vaikais ir anūkais. Gera žinoti, kad šie pasakojimai paliečia įvairių kartų skaitytojus.
– Taigi atrodo, kad esate patenkinta, jog pabandėte rašyti?
– Taip, esu labai dėkinga, kad sužinojau apie Stephenie Meyer ir J. K. Rowling, kurios įgyvendino savo svajonę, taip pat labai džiaugiuosi, kad pati išdrįsau rašyti. Kiekvieną dieną galvoju – tai, kad žmonės skaito mano knygas ir kad jos jiems patinka, yra nuostabiausias dalykas, kokį tik kada galėjau įsivaizduoti. Man tai išties reiškia svajonės išsipildymą.
