Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tobulas nusikaltimas pagal Hičkoką: Sandra Brown – „Lūžio taškas“

Knygos „Lūžio taškas“ viršelis
Leidykla „Alma Littera“ / Knygos „Lūžio taškas“ viršelis
Šaltinis: 15min
0
A A

Amerikiečių rašytojos Sandros Brown vardas – gerai žinomas trilerių mėgėjams, kaip prekinis „Sony“ ženklas elektronikoje ar „Mercedes-Benz“ automobilių pramonėje. Jis garantuoja patikimą ir kokybišką produktą, nors visada atsiras manančių, kad romantinių trilerių skaitymas yra tik tuščias laiko švaistymas, o jeigu skaityti – tai tik Kafką ar Prustą. Žmonių valia rinktis.

Sandra Brown visada stebina savo begaliniu darbštumu, meile ir atsidavimu darbui bei sugebėjimu per vienerius metus parašyti populiarų romaną, nuolat pasiekiantį aukščiausias „The New York Times“ bestselerių sąrašo viršūnes. Ne išimtis ir trileris „Lūžio taškas“, kuriame autorė atskleidžia pačias žemiausias ir niekingiausias žmogaus charakterio savybes bei ištraukia į dienos šviesą tamsiausiose kertelėse glūdinčias pragaištingas praeities paslaptis.

Siekiant iš karto prikaustyti skaitytojų dėmesį, kaip ir dera įtempto siužeto trileriui, jau prologe įvykdoma šiurpi žmogžudystė. „Moultrio“ viešbučio lifte apiplėšiamas ir nušaunamas „Vilerių verslovės“ vienas savininkų, penkiasdešimtmetis verslininkas Polas Vileris. Auka, apstulbusių ir išsigandusių liudininkų akivaizdoje, miršta ant draugės ir mylimosios, dailės galerijos savininkės Džulės Rutledž rankų. Nužudymas vidury baltos dienos savo įžūlumu stebina net visko mačiusius policijos detektyvus, Homerį Sanfordą ir jo porininkę Robertą Kimbal, kurie greitai suvokia, kad apiplėšimas buvo ne pagrindinis žudiko tikslas, o esminiai nusikaltimo motyvai slypi kažkur kitur. Nužudytojo draugė Džulė Rutledž per apklausą pasidalija su bylą tiriančiais detektyvais savo nuogąstavimais ir kaip galimą įtariamąjį įvardija Polo sūnėną – plevėsą ir pleibojų Kreitoną Vilerį, nuolat konfliktavusį su dėde Polu. Pastarasis norėjo įtraukti sūnėną į šeimos verslą, tačiau dykaduonio Kreitono tokia perspektyva visiškai neviliojo, nes „viskas, ko jam reikėjo iš šeimos verslo, – tai pajamų“. Tačiau apkaltinti Kreitoną nužudžius dėdę neįmanoma, nes nusikaltimo metu jis su treneriu žaidė tenisą. Džulė, žinodama niekšingą Kreitono prigimtį, nenuleidžia rankų ir pasitelkusi pagalbon gynybos advokatą Dereką Mičelį bei jo gerą draugą privatų tyrėją Džošą Henlėjų, palengva ima klibinti iš pažiūros tvirtus kaip uola Kreitono alibi pamatus. Kreitonas – turtingas, išvaizdus, mėgstantis gražius rūbus ir brangius automobilius išpaikintas dendis, po auksinio berniuko išvaizda slepiantis savo tamsiąsias savybes. Kreitono tikroji ir vienintelė aistra – kino filmai. Tai ne šiaip aistra, tai – liguistas potraukis, kuriam jis nepajėgus atsispirti. Kreitonas neturi draugų, tikrieji jo draugai – filmų veikėjai, gyvenantys vaikino galvoje, su kuriais jis kartais pasikalba. Bendraudamas su aplinkiniais, Kreitonas visada įterpia citatų iš žinomų kino filmų ir taip verčia žmones jaustis nejaukiai. Gyvenimas Kreitonui – kino scenarijus, kurį jis nuolatos tobulina ir perrašo, įtraukdamas į jį vis naujus veikėjus, ir tik jis vienas žino, kas bus kita auka liguistos fantazijos sukurtame scenarijuje. Ir nors Džulė atkakliai tvirtina, kad Kevinas prisidėjęs prie šio nužudymo, policijai to neužtenka – reikalingi konkretesni įrodymai, o jiems atsiradus, aplinkiniai netenka žado: visi pėdsakai veda link... nužudyto Polo mylimosios Džulės Rutledž.

„Lūžio taškas“ („Smash cut“ – originalus 2009 m. parašyto romano pavadinimas) išsiskiria iš kitų Sandros Brown panašaus pobūdžio kūrinių, nes jame autorė, atiduodama duoklę kino menui, itin sumaniai naudoja „smash cut“ triuką, taip mėgstamą kino kūrėjų. „Smash cut“ – staigus kirtis ar triuškinantis smūgis – gerai žinoma kino pramonėje meninės išraiškos priemonė, plačiai naudojama kuriant įtempto siužeto veiksmo filmus. „Smash cut“ esmė – staiga ir netikėtai be jokio išankstinio perėjimo nutrūkusi filmo scena ar pasikeitęs kadras. Štai nedorėlis, iškėlęs peilį į viršų, staigiai smogia mirtiną smūgį numanomai aukai žemyn, bet nepasiekęs tikslo, jau kitame kadre, nekaltai įsminga į... gimtadienio tortą. Šis būdas dažniausiai naudojamas norint nustebinti, sukrėsti ar šokiruoti žiūrovą. Autorė šiame romane taip meistriškai naudojasi šia priemone, kad atidžiai sekdamas kūrinio siužetą ir laukdamas aiškiai numanomo rezultato ar veiksmo, tiesiog nustembi sulaukęs visiškai ne to, ko tikėjaisi. Sandros Brown stiprioji pusė – veikėjų dialogai, kuriuos, anot pačios autorės, ji perrašanti daugybę kartų tol, kol lieka patenkinta galutiniu rezultatu. Šiame romane jų tikrai daug, ir, kas įdomiausia, jie kupini šmaikščių citatų iš visiems gerai žinomų kino kūrinių.

„Aš įtraukiau citatas iš kino filmų į herojų pokalbius, nes man norėjosi praturtinti veikėjų dialogus ir padaryti juos truputį žaismingesnius. Mano šeima – prisiekę kino filmų gerbėjai, tad tarpusavyje bendraudami mes dažnai apsikeičiame frazėmis iš populiarių kino filmų, sumišusių ir nieko nesuprantančių žmonių akivaizdoje. Manau, kad citatų iš kino filmų idėja „Lūžio taške“ atkeliavo iš šio nekalto mūsų pomėgio, tačiau skirtingai nei šiame romane, mūsų cituojami kino dialogai yra mieli ir juokingi“, – teigia kūrinio autorė.

Šioje knygoje ištikimi rašytojos gerbėjai ras visus pagrindinius siužetinius elementus, būdingus ir kitiems jos romanams. Įtemptas ir permainingas veiksmas, išvaizdūs herojai bei subtili erotika, fatališka meilė ir skausmingos praeities paslaptys, žiaurūs nusikaltimai ir ore tvyranti nerimastinga nelaimės laukimo nuojauta, užgriūnanti skaitytojus visu sunkumu, staiga ir netikėtai, visiškai nepasiruošus, visai kaip gerame, įtempto siužeto filme.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau