Per praėjusius metus visai knygų neskaitančių žmonių Lietuvoje sumažėjo 12 proc. Be to, suaugusieji mūsų šalyje skaitymui skyrė 37 proc. daugiau laiko, t. y. vidutiniškai 23 min. per dieną, o vaikai – 41 proc. daugiau, t.y. 31 min. Tai parodė leidybos grupės „Alma littera“ inicijuota gyventojų apklausa. Toks skaitymo įpročių tyrimas buvo atliktas ir pernai.
Tačiau minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad 4 iš 10 suaugusių gyventojų vis dar visai neskaito. O ketvirtadalis jų, kaip ir pernai, skaitymui skiria iki 3 val. per savaitę.
Siekiant tėvams padėti nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įpročius, pernai pavasarį inicijuotas projektas „Augu skaitydamas“, kuriuo pradėta įgyvendinti vizija „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“.
„Pernai išsikėlėme tikslą – tapti daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tada sakėme, kad užtektų, jog kiekvienas gyventojas skaitymui skirtų bent 5 minutėmis daugiau laiko per dieną. Dabar matome, kad šis rodiklis per metus šoktelėjo sparčiau. Kita vertus, nuo kitų europiečių vis dar atsiliekame. Net kaimynai latviai už mus skaito aktyviau, o Europoje pirmaujantys suomiai skaitymui skiria 46 minutes kasdien. Tad stiebtis dar tikrai turime kur“, – teigia Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma littera“ direktorė.
Ji priduria, kad ryškėja tendencija, jog ne tik suaugusieji Lietuvoje patys daugiau laiko skiria knygoms, bet ir skaito savo vaikams arba daro tai kartu su jais. Tyrimas parodė, kad per metus Lietuvoje 11 proc. sumažėjo visiškai neskaitančių vaikų skaičius. Dažniausiai per savaitę vaikai skaito 3-5 val., kai pernai šis rodiklis siekė iki 3 val.
Kita vertus, vis dar neskaito ketvirtadalis vaikų, nepaisant to, kad didžioji dauguma tėvų teigia, jog namuose turi vaikiškų knygų. Vaikai per dieną skaitymui per praėjusius metus skyrė 41 proc. daugiau laiko, t. y. 31 min. Tyrimas taip pat atskleidė, kad vaikų skaitymo įpročiams didelę įtaką turi tėvų išsilavinimas ir žinios. Nė vienos knygos per pusmetį dažniausiai neskaitė tėvų, turinčių vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, vaikai. Tuo tarpu daugiausiai skaitė aukštąjį išsilavinimą įgijusių tėvų vaikai.
Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1003 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.
