2013-01-14 13:52

Tyrimas: Williamo Shakespeare'o poezija yra geresnė terapija nei savęs pažinimo knygos

Liverpulio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad tokių autorių kaip Williamo Shakespeare'o ar Williamo Wordswortho kūrinių skaitymas veikia kaip geresnė psichologinė pagalba negu psichologinės knygos, kuriose mokoma įveikti sunkumus.
Williamo Shakespeare'o knyga
Williamo Shakespeare'o knyga / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Tyrimas Knygos

Naujienas apie knygas ir konkursus rasite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.

Tyrėjų teigimu, W.Shakepeare'o kūrinių skaitymas turi stiprų gydomąjį psichologinį poveikį.

Naudodami smegenų skenerius mokslininkai tyrė, kokį poveikį knygų skaitymas daro eksperimente dalyvavusių žmonių smegenims. Anglų literatūros klasiką eksperimento dalyviai skaitė originalia forma ir kiek supaprastintą modernesnį variantą.

Kaip skelbia „Sunday Telegraph“, eksperimentas parodė, kad poezija (ir ypač sudėtingesnė, su daugiau nežinomų frazių, sakinių struktūrų) skatina dešiniojo smegenų pusrutulio aktyvumą. Šis pusrutulis atsakingas už „autobiografinę atmintį“, ir šios literatūros skaitymas padeda skaitytojui perkainoti savo asmeninius patyrimus veikiant skaitomo kūrinio sukuriamiems refleksams.

Mokslininkai teigia, kad šiuo požiūriu klasikinė literatūra terapijos siekiančiam žmogui yra naudingesnė nei populiariosios psichologinių patarimų apie pagalbą sau knygos. Profesorius Philipas Davisas sakė: „Rimta literatūra smegenis veikia kaip raketos paleidimas. Tyrimas rodo, kad literatūra pajėgi keisti mąstymo kelius, kurti naujas mintis, formas, sąsajas tiek jauniems, tiek pagyvenusiems žmonėms.“

Šis tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmame etape 30 savanorių smegenų darbas buvo tiriamas tuo metu, kai jie skaitė W.Shakespeare'o orginalius poezijos kūrinius ir „modernesnes“ versijas. Buvo nustatyta, kad smegenų darbas suaktyvėdavo ir jis trukdavo ilgiau, kai žmonės aptikdavo nežinomą žodį ar posakį.

Antrame etape akademikai tyrė, kokią gydomąją galią gali suteikti poezijos ir prozos skaitymas. Čia žmonė skaitė W.Wordswortho, Henry Vaughano, Johno Donne, Elizabeth Barrett Browning, T.S. Elioto, Philipo Larkino, Tedo Hugheso darbus. Šio etapo metu buvo nustatyta, kad knygos sugeba smegenyse išlaisvinti „perkainojimo mechanizmus“, verčiančius skaitytoją apgalvoti ir permąstyti savo patyrimus.

Ph.Daviso teigimu, poezijos skaitymas skatina į pažinimo procesą įtraukti ir emocinius bei biografinius elementus. Todėl, jo teigimu, „rimta literatūra, parašyta rimta kalba, yra labiau tinkama rimtoms žmogiškoms situacijoms“ nei populiariosios patarimų knygos, kurios siūlo nesunkiai nuspėjamus sprendimus ir įprastus savęs suvokimo modelius.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą