Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 17d. 13:18

Užsienio svečiai Vilniaus knygų mugėje: garsiausi vardai ir vis dar laukiami veidai

Renginio akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Knygų mugė

Kiek daugiau nei 300 – tiek užsienio rašytojų per du dešimtmečius peržengė Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ slenkstį ir apsilankė Vilniaus knygų mugėje. Šiemet užsienio svečių sąrašas pasipildys dar beveik penkiomis dešimtimis naujų vardų.

Knygų mugėje sulauksime ir Lietuvos rašytojų sąjungos išleisto romano „Neregimieji“ autoriaus Roy'aus Jacobseno, „Baltos lankos“ pakvietė knygų „Vakarienė“, „Vasarnamis su baseinu“ ir „Griovys“ autorių Hermaną Kochą, „Kitos knygos“ – kūrinio „Jugoslavija, mano tėvyne“ autorių Goraną Vojnovićių, o lietuvišką knygos „Motinos pienas“ leidimą pristatanti „Tyto alba“ mugės lankytojus pakvies susitikti su Nora Ikstena.

Vida Press nuotr./Roy Jacobsenas
Vida Press nuotr./Roy Jacobsenas

Talentingų bei pasaulyje garsių knygų dailininkų kaip visada sulauks ir dailininkės Sigutės Chlebinskaitės inicijuojama kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, kurioje šiemet lankysis du pasaulinio garso iliustruotojai: japonas Katsumi Komagata bei prancūzė Marion Bataille.

Važiavo ir iš asmeninio smalsumo

Organizatorių teigimu, tai, kokie autoriai ir dėl kokių priežasčių apsilanko Vilniaus knygų mugėje, per du dešimtmečius stipriai pasikeitė, sako Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.

„Per du dešimtmečius tikrai sulaukėme skirtingo kalibro užsienio autorių, tarp jų buvo ir tokių vardų, kurie papuoštų bet kurią pasaulinę knygų mugę ir yra puikiai žinomi, noriai skaitomi iki šiol. Kai kurie vizitai buvo ilgai ir kruopščiai planuojami, o kiti tikrai buvo laimingas atsitiktinumas, savotiškas stebuklas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lolita Varanavičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lolita Varanavičienė

Kad ir Colleen McCullough, australų klasikė, „Erškėčių paukščių“ autorė į Vilnių užsuko važiuodama į Vokietiją pasirašyti kontrakto“, – prisimena L.Varanavičienė.

Pirmieji mugėje vykę susitikimai su garsiausiais rašytojais jau tapo tikra legenda, o po miestą žinia pasklisdavo greitai ir dažnai keldavo nuostabą, ar tikrai gali būti, kad tokie garsūs vardai užsuko į Lietuvą.

Pasak L.Varanavičienės, jei į pirmąsias muges dalis didžiausių žvaigždžių Lietuvą į savo maršrutą įtraukė dėl asmeninio smalsumo, norėdami apsilankyti jiems dar naujoje šalyje, tai dabar dėl populiariausių vardų leidėjams tenka konkuruoti pasaulinėje literatūros rinkoje.

Autoriai už susitikimus bei renginius prašo honorarų.

„Tarkim Prancūzų literatūros „chuliganas“ Frederic‘as Beigbeder‘is net neslėpė, kad viena iš priežasčių, motyvavusių jį atvykti į Lietuvą, buvo smalsumas, įspūdžių paieška. Šią labai paprastą priežastį yra įvardiję ir kiti autoriai. Jiems tai buvo galimybė pirmą kartą aplankyti tuomet dar šiokia tokia egzotika dvelkusios Rytų Europos šalį. Tačiau per dvidešimtmetį labai daug dalykų pasikeitė: ne tik mūsų šalies situacija, bet ir užsienio autorių požiūris.

Šiandien Lietuva jau visuotinai laikoma nebe egzotine, o „normalia“ valstybe ir autoriai už susitikimus bei renginius prašo jiems įprastų, kartais ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančių honorarų“, – aiškina leidyklos „Tyto alba“ vadovė.

Galimybė atrasti naujus vardus

Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pastebi, kad mugė per du dešimtmečius tapo ta erdve, kuri vis dar gali nustebinti ir leidžia patirti atradimo džiaugsmą.

„Per dvidešimtį metų, regis, nepraleidau nė vienos knygų mugės. Pirmaisiais metais pati buvau tik mugės lankytoja. Rinkau svečių autografus savose knygose, eidavau į visus susitikimus. Iki šiol prisimenu kaip didelę paslaptį pristatytą Asuką Fujimori (Thomas Taddeusas) ir jo įrašą mano knygoje „vous etes curieux comme chat“ (pranc. – Esate smalsi kaip katė), susitikimus su Alessandro Baricco, Herbjorg Wassmo, Peru Petersonu, Michailu Šiškinu, Marina Stepnova.

Per ilgą laiką išmokau atsirinkti renginius, aplenkti mugės kamščius, nepervargti. Ir aš visada rekomenduoju eiti į susitikimus ir su tais užsienio svečiais, apie kuriuos galbūt iki šiol negirdėta – kartais tai gali būti patys įdomiausi, nors ir netikėti, atradimai“, – pasakoja R.Elijošaitytė-Kaikarė.

Severinos Venckutės nuotr./ Rūta Elijošaitytė-Kaikarė
Severinos Venckutės nuotr./ Rūta Elijošaitytė-Kaikarė

Tuo tarpu L.Varanavičienė pastebi, kad bandymas svečius skirstyti į labai dideles ir dideles žvaigždes ne visada turi prasmės ir kartais tiesiog pakiša koją. Taip pat atsiskleidžia ir dar vienas svarbus paradoksas: kol autorius dar nėra labai garsus, jis sukalbamas ir dažniausiai nori atvykti į mugę, bet skaitytojai jo dar nemato kaip „žvaigždės“. Tuo tarpu kai jis jau tampa tikra žvaigžde – tikimybė jį sutikti Vilniaus knygų mugėje labai stipriai sumažėja.

Užsienyje kuriantys lietuviai – tarp laukiamiausių svečių

Leidėjai ir specialistai vienbalsiai sutaria, kad vienas didžiausių mugės išskirtinumų – faktas, kad vis daugiau žmonių į susitikimus sutraukia ne tik užsienio svečiai, bet ir lietuvių autoriais. Dalis jų į mugę taip pat atvyksta iš užsienio.

„Lietuvių autoriai mugėje visada labai laukiami. Ypač tie, kurie šalyje lankosi rečiau ir dėl to progos gyvam susitikimui skaitytojams tenka palaukti ilgiau. Daug dėmesio užsienyje gyvenantiems autoriams buvo skirta 2017 m., kai mugės tema buvo „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Šis leitmotyvas ir toliau išlieka svarbus kiekvienoje mugėje“, – sako „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.

Stasys Eidrigevičius, Lina Ever, Vaiva Rykštaitė, Kristina Sabaliauskaitė, Antanas Šileika, Jolita Herlyn – tai vos keli skaitytojų itin pamėgti lietuvių autoriai, kuriuos tradiciškai bus galima sutikti ir šių metų Vilniaus knygų mugėje.

Vasario 21–24 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje jubiliejinėje Vilniaus knygų mugėje šiemet laukiama 46 užsienio svečių. Lankytojus jie pasitiks ne tik renginiuose, susitikimuose, bet ir kūrybinėse dirbtuvėse.

Knygų mylėtojų taip pat lauks ir Muzikos salė, Knygos kino salė, studija „Tu gali sukurti knygą“, Bibliotekų erdvė bei nauji renginių formatai. Per keturias dienas mugės dienas planuojama surengti per 500 renginių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Gyvenimas