Pravėrus dizaino inovacijų centro „Titanikas“ duris, prieš akis atsiveria margaspalvė panorama ir pasitinka knygų bei kavos kvapas. Festivalio plakatais prekiaujantis savanoris Tomas pasakoja, kad „būtų geriau, jei plakatų pirktų daugiau, bet kaip bus, taip bus“. Įdomu tai, kad pinigai už parduotus plakatus, kuriuose vaizduojamos Stasio Eidrigevičiaus reprodukcijos, keliauja į festivalio fondą.
 |
| Monikos Baltrušaitytės nuotr./Akimirka iš Vilniaus knygų festivalio |
Kalbinti žmonės džiaugėsi žemomis knygų kainomis, jaukia atmosfera ir visi vienbalsiai tvirtino, kad Vilniaus knygų festivalis įdomesnis ir yra puiki alternatyva Vilniaus knygų mugei. „Jei šį festivalį organizuoja, vadinasi, jis reikalingas. Tą matome iš didelio žmonių skaičiaus. Smagu, kad čia daug judesio, kad žmonės skatinami skaityti ir kad knygos parduodamos nebrangiai. Dauguma užsuka tik nusipirkti knygų, bet pamatę, kad čia vyksta įvairios paskaitos, nusprendžia į jas užsukti. Manau, kad tai išjudina“, – pasakojo festivalio lankytoja Aušra.
Kiti festivalyje apsilankę žmonės savo emocijas reiškė lakoniškiau. „Viskas normaliai. Knygų labai daug“, – trumpai ir drūtai rėžė Linas. „Gerai, kad pigu, kaip tik žadu eiti pasiklausyti knygos pristatymo“, – sakė Rasa. „Tiesą sakant, aš tikėjausi knygų ir jas radau“, – pripažino Aleksandras ir ištraukė parodyti, ką nusipirko. „Dar kol kas nieko neįsigijau, ką tik atėjau. Man patinka ši idėja, nes tai alternatyva knygų mugei, kuri yra popsiškesnė, o šis festivalis atrodo rimtesnis. Būtinai eisiu į D.Razausko koncertą“, – pasakojo Agnė. „Patinka, kad šio festivalio erdvė yra neformali. Eisiu į diskusiją trečią valandą. Nežinau į kokią, bet draugas pasiūlė nueiti“, – kalbėjo Daugvinas. „Kaip pirmas blynas, tai tikrai neprisvilęs“, – diagnozavo „Modernaus meno centro“ direktorė Danguolė Butkienė.
 |
| Monikos Baltrušaitytės nuotr./Akimirka iš Vilniaus knygų festivalio |
Festivalyje knygomis prekiavo įvairių leidyklų atstovai, kurie taip pat pasidalino savo mintimis apie šį renginį ir paatviravo apie knygas, kurios buvo pačios perkamiausios. „Viską perka labai įvairiai: populiarus R. Granauskas, M. Pavičiaus „Chazarų žodynas“, net Maironis žmonėms įdomus, – pasakojo Lietuvos rašytojų sąjungos direktorė Giedrė Šorienė. – O aš spėjau užsukti į A. Balbieriaus knygos pristatymą, diskusiją apie elektronines knygas, o rimtesnėms paskaitoms neužtenka laiko.“
„Mūsų stendas nedidelis, nes esame internetinis portalas, – pripažino svetainės „Bernardinai.lt“ darbuotoja Jurga. – Intensyviau leisti knygas pradėjome neseniai, o šiaip šiame festivalyje žmonės labai susidomėję Aleksandru Alekseičiku, kuris yra vienas žymiausių psichiatrų Lietuvoje. Keista, nes šią knygą išleidome neseniai, o žmonės jau apie ją žino ir jos ieško.“
 |
| Monikos Baltrušaitytės nuotr./Akimirka iš Vilniaus knygų festivalio |
„Labai intensyviai perka naujausią V.Grainytės knygą „Pekino dienoraščiai“. Taip pat populiari E.Berne knyga „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“. Ypač perkami psichologiniai romanai. Šis festivalis man labai patinka, gaila, kad nespėjau sudalyvauti nei vienoje diskusijoje, nes turėjau prekiauti knygomis. Pirkėjai labai motyvuoti, jie tikri knygų gurmanai ir žinovai“, – kalbėjo leidyklos „Vaga“ atstovė Marija.
Klaidžiojant po festivalio erdves, pastebėta, kad įrengtas kampelis ir mažiausiesiems knygų mylėtojams. „Su vaikais darome architektūros dirbtuvėles. Mes esame iš „Architektūros vaikų fondo“. Vaikai kuria svajonių namą, kuris susijęs su jų mylimu daiktu. Jau turime namą-obuolį, namą-katiną, namą-automobilį, namą-medį. Tėvai gali eiti ieškoti knygų ir pas mus palikti vaikus“, – pasakojo su mažaisiais užsiimantis Mantas.
Festivalį vainikavo 16 valandą vykęs D. Razausko ir grupės koncertas, į kurį susirinko daug maloniai nuvargusių ir knygomis apsikrovusių renginio dalyvių.
