Tai autoriai, kurie peržengia kalbų, kultūrų ir žanrų ribas, kviesdami skaitytojus žvelgti giliau, patirti estetinį malonumą ir intelektinį iššūkį.
Interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia susipažinti su XXI a. Nobelio literatūros premijos laureatų kūriniais, kurie skatina mąstyti, kelti klausimus ir pažvelgti į šiuolaikinį pasaulį kitomis akimis.
Laszlo Krasznahorkai „Priešinimosi melancholija“
Šviežiausiai prie Nobelio literatūros premijos laureatų prisijungęs rašytojas – tai vengrų autorius Laszlo Krasznahorkai, pelnęs apdovanojimą 2025 metais už „įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“.
Knygoje „Priešinimosi melancholija“ rašytojas nukelia skaitytojus į lapkričio pabaigą – į Vengrijos miestelį atvyksta cirkas, kurio vienintelis eksponatas – negyvas banginis. Trupę seka grėsminga minia, siaubianti viską pakeliui. Apėmus visuotiniam nerimui, žmonės savaip kabinasi į paskutinius tvarkos likučius, ieškodami jos buityje, muzikoje, kosmose.
Autorius meistriškai derina egzistencinį nerimą su juoduoju humoru ir paskandina skaitytojus apokaliptiniuose griūvančio pasaulio ir žmogaus vaizdiniuose.
Jon Fosse „Trilogija“
Norvegų rašytojas ir dramaturgas Jon Fosse Nobelio literatūros premiją pelnė 2023-aisiais „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“. Jis kuria naująja norvegų – niunoško – rašytine kalba ir yra laikomas itin produktyviu rašytoju, parašiusiu virš 50 kūrinių – romanų, dramų, poezijos, eseistikos ir knygų vaikams.
J. Fosse „Trilogija“ – tai trys pasakojimai apie mylimuosius Alidą ir Aslę, atvykusius į Norvegijos miestą Bjorgviną ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos. Nors Alida laukiasi ir po ilgos kelionės yra išsekusi, niekas nenori suteikti porai pastogės. Tamsų vakarą lietui lyjant vaikščiodami iš vienų namų į kitus, jie patiria žmonių abejingumą ir vis didėjantį nerimą. Vienintelė paguoda – prisiminimai apie būtus laikus, kai susipažino ir iškart suprato, kad yra skirti vienas kitam. Koks likimas jų laukia tarp nesvetingo miesto sienų?
Tris istorijas surišantis pasakojimas panardina skaitytoją į meditatyvią keistų įvykių ir grįžtamojo laiko tėkmę.
Annie Ernaux „Paprasta aistra“
85-erių prancūzų rašytoja Annie Ernaux pasaulyje žinoma kaip autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. 2022 metais ji pelnė prestižinę premiją „už drąsą ir klinikišką aštrumą, kurį pasitelkdama ji atskleidžia asmeninės atminties ištakas, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.
Lietuvoje naujausiai pasirodžiusioje A. Ernaux knygoje „Paprasta aistra“ autorė savo lakonišku, asketišku stiliumi dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Nobelio literatūros premijos laureatė drąsiai ir be užuolankų atskleidžia skaitytojams tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.
Olga Tolkarczuk „Knygos žmonių kelionė“
Lenkų rašytoja, aktyvistė ir visuomenės intelektualė Olga Tolkarczuk – lietuviams gerai žinomas vardas. Ne kartą Lietuvoje viešėjusi rašytoja pelnė prestižinę literatūros premiją 2018 metais „už pasakojamąją vaizduotę, kuri su enciklopedine aistra pateikia ribų peržengimą kaip gyvenimo formą“.
Nuo kūrinio „Knygos žmonių kelionė“, pirmą kartą išleisto 1993 metais, prasidėjo rašytojos didysis literatūrinis kelias.
Čia pasakojama apie kažkur kalnuose slypinčią Knygą, kurioje sudėtos slaptos žinios gali pakeisti pasaulį ar net padėti susigrąžinti jaunystę. Legenda apie Knygą nuo amžių kurstė svajotojų, klajojančių riterių, nutrūktgalvių vaizduotę. Ir štai 1685-aisiais iš Paryžiaus Pirėnų link iškeliauja nepaprasta grupelė ieškoti slaptosios Knygos. Tuo metu Europoje bręsta permainos, kovos ir intelektualinis sąjūdis, o filosofai bei alchemikai mėgina iš naujo suprasti ir aprašyti pasaulį. Ar pavyks visų įvykių akivaizdoje Knygų ieškotojams pasiekti savo tikslą?
Kazuo Ishiguro „Tolumoje blyškios kalvos“
Japonų kilmės britų rašytojas Kazuo Ishiguro literatūros pasaulyje debiutavo su knyga „Tolumoje blyškios kalvos“ dar 1982 metais ir nuo to laiko jo kūrybą lydėjo ne vienas svarbus apdovanojimas. Nobelio literatūros premiją jis pelnė 2017 metais už tai, kad „savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė mūsų ryšio su pasauliu iliuzinę prasmę“.
Šiame kūrinyje jis pasakoja apie japonę Ecuko, kuri gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Netikėtai Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.
Tai jautrumu persmelktas kūrinys apie tėvų ir vaikų santykius, apie nepakeliamą praeities svorį ir užplūstančios dabarties akimirkos džiaugsmą.
Abdulrazak Gurnah „Apleidimas“
2021-aisiais Nobelio literatūros premiją Švedijos akademija paskyrė rašytojui iš Zanzibaro salos Rytų Afrikoje – Abdulrazak Gurnah. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantis prozininkas pelnė apdovanojimą „už savo bekompromisį ir užuojautos kupiną įsigilinimą į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“. Įdomu tai, jog tai tik penktasis Afrikos rašytojas, pelnęs šią prestižinę premiją.
A. Gurnah romanas „Apleidimas“ – tai istorija apie ryšį ir netektį. 1899-ieji - parduotuvės savininkas Hasanalis išsiruošia į mečetę, tačiau tądien iki jos nenueina, nes po kojomis jam pargriūva išsekęs iš dykumos atkeliavęs anglas Martinas Pirsas – rašytojas, keliautojas ir orientalistas. Atgavęs sveikatą Martinas vėl aplanko Hasanalį, norėdamas padėkoti už ištiestą pagalbos ranką, ir sutinka Hasanalio seserį Rihaną, kuria akimirksniu susižavi. Kažkur civilizacijos pakrašty, griūvančiame miestelyje, imperijai žengiant į naują šimtmetį prasideda aistringas, dvi kultūras suartinantis meilės romanas, kurio dramatiški padariniai pėdsaką paliks dar trijose kartose ir ne viename žemyne.
Bob Dylan „Kronikos“
Vienas labiausiai nustebinusių Nobelio literatūros premijų laimėtojų – tai amerikiečių bardas Bobas Dylanas, pelnęs prestižinį apdovanojimą 2016 metais. Jis tapo pirmuoju dainų kūrėju, kuriam Švedijos akademija nusprendė skirti šią premiją už „naujos poetinės išraiškos didžioje Amerikos dainavimo tradicijoje sukūrimą“.
Apie tai, iš kur gimė žymiojo atlikėjo dainos, kokie žmonės, sutikti jo kūrybiniame kelyje, padarė jam didžiausią įtaką, ir kaip jis pats žvelgė į save, skaitytojai sužinos atlikėjo memuaruose „Kronikos“. Ši knyga nukelia į XX a. 7 dešimtmečio Niujorką, kur įsitvirtinęs B. Dylanas tampa pranašu, vedliu, įtaigiausiu savo kartos poetu. Vėliau šių etikečių jis kratysis, bandys susitelkti į šeimą, praras susidomėjimą̨ kūryba, norės slėptis ir vėl išnirs į scenos šviesų spindesį.
Tai knyga, kuri suteiks galimybę pažinti B. Dylaną tokį, kokį jis pats save norėtų̨ matyti ir parodyti skaitytojams.
