Emma Ruth Rundle visada buvo žinoma, kaip įvairiapusė muzikantė ir kūrėja, vienodai gerai gebanti derinti svajingą abstrakciją (kaip debiutiniame darbe, pavadinimu, „Electric Guitar: One“), ar pasinerti į maksimalistinius tekstūrų tyrinėjimus (diskai grupėse „Marriages“, „Red Sparowes“, „Nocturnes“), ar, kad ir rašyti dainas klasikinei akustinei gitarai, kaip albume „Some Heavy Ocean“.
Tačiau „Engine of Hell“ E. R. Rundle daugiausia dėmesio skiria instrumentui, kurį paliko nuošaly būdama dvidešimties, kai pradėjo groti grupėse - fortepijoną. Kartu su jos balsu skambantis pianinas albume „Engine of Hell“ sukuria nenusakomai betarpišką intymumą, tarsi sėdėtum šalia Emmos ir grotum kartu su ja trapiais prisilietimais.
Naujausiame albume E. R. Rundle fiksuoja žmonijos netobulumą ir pažeidžiamumą: „Čia rasite keletą man labai asmeniškų dainų, daugybę mano prisiminimų bei balansavimo ant sveiko proto ribos, tarsi panardinant kojos pirštą į išorinę suvokimo dimensiją. Albume imu tave su savimi betarpiškai į netobulumo ir pažeidžiamumo inversijas.“
