Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 5d. 21:30

Balandžio muzikos albumų apžvalga: niršta sovietynas

„Crucial Features“
Justės Urbonavičiūtės nuotr. / „Crucial Features“

Muzikoje mane daug labiau traukia gryna energija, natūralumas ir tiesmukumas, nei gilus ir rafinuotas menas. Taip pat labai gerbiu alternatyvių žanrų muzikantus, kurie sugeba rašyti hitus. Šioje apžvalgoje – keturi albumai, atitinkantys šiuos asmeninius kriterijus. Ir vienas neapsisprendęs, kuo nori būti.

8 kambarys – Atlantida

Šis albumas tapo mano mėnesio atradimu. Pavadinimą „8 kambarys“ buvau girdėjusi, bet muzika atmintyje neužstrigo. Naujus lietuviško repo kūrinius visad klausau viltingai, bet labiau ir su baime, kad vėl liesis tas pats poetinis susireikšminimas pagal nuobodų dvidešimties metų senumo ritmą. Tačiau vos įsijungusi šį darbą, puoliau gūglinti, ar kas nors jau yra atradęs šiuos hitus. Pasirodo, atrado jau tūkstančiai žmonių: klipas „Tyloj“ peržiūrėtas milijoną kartų.

Reperių duetas muziką drauge kuria nuo 2013 m. Tai jų debiutinis albumas, kurį pristatė „Lofte“. Grupė iš Vilniaus, bet Kauno fenomeno Lilo ir Innomines stilistika jiems tikrai artima. „8 kambarys“ ir patys atvirai sako, kad repas turi teisę į platesnę auditoriją, komercinę sėkmę. Gal dalis „tikro repo“ žinovų ir burbės, bet tokios grupės kaip ledlaužiai atveria naujus kelius.

Dainų tekstai – ne per daug originali lyrika, tačiau jie tiesūs, atviri ir labai jausmingi, kas lietuviškos muzikos kontekste – retas ir pagirtinas dalykas.

Mano gerklėje akmuo,

Nors ištart tau, ką jaučiu, vis trūksta oro,

Aš sujaukiau tavo planus,

Tu į mane valeisi batus,

Aš į svetimus langus žiūrėjau,

Tu patyliukais rinkaisi daiktus.

Atlantida – tai praėjęs laikas, dingę jausmai, geresnis pasaulis, kuriame nebesijaustum liūdnas ir vienišas. Muzika labai melodinga, melodramatiška, repas kartais pereina į kiek verksmingą dainavimą. „Rimto“ meno ieškotojams daug kas čia pasirodys juokinga ar perspausta, bet aš tik džiaugiuosi šiuolaikiškais, madingais, vakarietiškais repo hitais, kurių galiu klausytis ne iš pareigos, o savo malonumui.

Aš šios akimirkos laukiau ilgai,

Kada galėsim dviese pakalbėti.

Žinai, tas tempas, albumas, darbai.

Pakelk ragelį ir leisk man tylėti.

VIDEO: 8 Kambarys - Tyloj (PREMJERA, 2017)

Frank Fitts – Learn to Focus

Tai jau antrasis šios vilniečių grupės EP. Pernai išleistas ir pilnas albumas „You‘re Lonely“. Nors trijulė jauna, bet profesionali ir patyrusi: būgnininkas D.Babikas groja ir su grupe „ba.“, G.Bagdonas – su „Freaks on Floor“. O ir patys „Frank Fitts“ kartu groja jau nuo 2011 m. Vos pasikeitę pavadinimą (iš pradžių vadinosi „Wrong Note“), jie staiga iškilo kaip susiformavusi grupė, aiškiai žinanti, ką ir kaip nori kurti.

Nors ir pasirinkę madingą, daugelio propaguojamą garažinio, grunge‘inio pankroko žanrą, jie turi labai ryškią tapatybę. Pastaraisiais metais mačiusi juos daugybėje koncertų, galiu tik paliudyti, kad „Frank Fitts“ yra tiesiog stabilumo etalonas. Kiekvieną kartą jų koncerte užplūsta toks džiaugsmas ir energija, kad norisi tuoj pat tapti 19-os ir ropštis ant scenos. Vidinė grupės dinamika yra tobulai subalansuota: jautrumas, linksmybės, rimtumas. O svarbiausia, žinoma, kad jie sugeba vieną po kitos rašyti tikrai kabinančias dainas, kurių priedainiai skamba ausyse naktį prabudus.

VIDEO: Frank Fitts – „Patience“

Crucial Features – Kaprizai

Homofobai ir seksistai, / pasimetę komunistai, / nors dar priklauso jiems valdžia, / tuoj keis juos nauja karta, – prieš metus nuskambėjo pirmoji vilniečių „Crucial Features“ daina „Miršta sovietynas“. Ji sukėlė šiokį tokį šaršalą feisbuko burbule, tačiau man pasirodė dar per anksti spręsti apie šių merginų galimybes.

Lietuvos kontekste labai svarbu, kad tai merginų grupė. Merginų alternatyvioje muzikoje – vos viena kita. Juolab tokių, kurios dar mokykloje mokosi. Tiesa, pankroko, pogrindžio scena nepriėmė jų išskėstomis rankomis: lyčių lygybė ten gal ir galioja, bet savireklama ir populiarumo siekis – neatleistina. CF atrėžė taikliai: „Kokia esmė transliuoti žinutę žmonėms, kurie ją ir taip žino, palaiko ir supranta?“

Šis jų pirmasis 6 dainų mini albumas, kaip ir grupės „Frank Fitts“, įrašytas studijoje „Ymir Audio“, kuri iš karto uždeda nenutrinamą kokybės žymę. CF skamba užtikrintai – per metus jų pažanga didžiulė. Muzika sunkesnė, rėksmingesnė, mažiau melodinga nei „Frank Fitts“. Kaip sako jos pačios, orientuojasi į tokias 10 dešimtmečio feministines grupes kaip „Bikini Kill“.

Vis dėlto labiausiai nustebino puikūs, natūralia kalba parašyti dainų tekstai. Daug originalių raktinių žodžių („gyvatės“, „muštynės“, „dejonės“) ir stiprių, įsimenančių frazių: Kai tik pamatau, galanda jie ašmenis / Nusišypsau, kažin kokie matmenys; Kol badavau, tol valgė mane / Galų gale ir aš pradėjau save ėsti). Albumas turi aiškią ideologiją: individo ir visuomenės normų priešprieša, nusivylimas primestais socialiniais vaidmenimis, abejingumas, susvetimėjimas. Dabar Lietuvoje apie tai nedainuoja beveik niekas.

Vėl mane prie grandinės segs,

Priešintis – ne gyvenimui skirta.

Neprisimenu nuo kada, stringa atmintis,

Ilgai badavau, gal baigėsi cinkas.

Su duotais kaulais galandau dantis,

Fas“ nebešauks šeimininkas

Albumo pavadinimo sarkazmas irgi labai taiklus ir įspėjantis: o taip, žinoma, nuvertinkit mus, juk tai tik mūsų kaprizai.

VIDEO: Crucial Features – „Ir šuo kariamas“

Cardi B – Invasion of Privacy

Šios 25-erių Pelenės iš Bronkso istorija tokia nuostabi, juokinga ir provokuojanti, kad turbūt pagal ją jau kuriamas filmas. Belcalis Almanzar tėvai kilę iš Dominikos ir Trinidado, paauglystėje ji priklausė rajono gaujai, bėgdama nuo skurdo ir smurto šeimoje 19-os tapo striptizo šokėja. Šmaikštūs, natūralistiniai, sąmonės srauto kupini vaizdeliai į jos „Instagram“ paskyrą priviliojo 23 milijonus sekėjų. Pernai debiutinis singlas „Bodak Yellow“ nukonkuravo Taylor Swift albumo pagrindinį singlą ir tapo istoriniu – antrąkart istorijoje, nuo Lauryn Hill laikų, moters reperės solinis kūrinys pasiekė pirmąją „Billboard“ topo vietą. Dabar „Youtube“ ir „Spotify“ jis perklausytas beveik milijardą kartų.

Šis debiutinis albumas nėra šedevras ar revoliucija. Tačiau įrodo, kad Cardi B nėra vieno hito stebuklas. Ji repuoja visiškai pasitikėdama savimi ir absoliučiai atvirai: Kai pradėjau sakyt, ką galvoju, populiarumas patrigubėjo / Nuoširdi kalė, netikri tik papai. Ji perima vyrams reperiams įprastą pagyrūnišką babkių ir sekso turinį, bet jį panaudoja kviesdama moteris mylėti save ir būti savimi. O svarbiausia – puikus humoro ir autoironijos jausmas: Aš tokia skani / dulkindamasi tariu savo pačios vardą.

Cardi B interviu yra tiesiog atskira meno rūšis. Jau sudarytas jos vartojamų ištiktukų žodynas. Unikali kalbėjimo maniera ir sąmojis nuginkluoja net tokius TV vilkus kaip Jimmy Fallonas. Cardi B atrodo labiau personažė nei realus žmogus, bet paradoksaliai ji yra ir viena autentiškiausių dabartinės popkultūros asmenybių.

VIDEO: Cardi B – „Bodak Yellow“

Janelle Monáe – Dirty Computer

Moteriškoms galioms ir seksualinei laisvei dedikuotas trečiasis Janelle Monáe albumas. Ir Cardi B, ir Janelle provokuoja „vaginos monologais“. Jos abi – marginalizuotos rasės, abi iš skurdžių šeimų (Janelle tėvai – valytoja ir furistas). Tačiau čia panašumai ir baigiasi. Cardi B – tikra liaudies herojė, o Janelle visad labiau patiko muzikos specialistams nei masėms. Šiame albume Janelle savo menines idėjas įvyniojo į blizgantį popmuzikos popieriuką, bet net ir jis nepanaikina atstumo tarp jos ir klausytojo.

2003 m. Janelle pradėjo nuo konceptualių albumų ir mokslinės fantastikos estetikos. Pati dažniausiai dėvėdavo griežtas vyriškas uniformas arba smokingą. Su naujuoju albumu ji taip pat išleido 40 min. filmą-klipą, kuriame distopinėje ateityje robotai nori išvalyti jos smegenis nuo virusų. Atrodo įtikinamai, nes ir pati Janelle primena androidą – tokia ji tobula, tvarkinga, talentinga, išauklėta, išsilavinusi. Net prirašiusi nepadorių, neva provokacinių dainų tekstų, ji vis dar atrodo taip, kad galėtų dainuoti Baltuosiuose rūmuose (tą ir darė, prezidentaujant muzikos mylėtojui B.Obamai): Viskas yra seksas / Išskyrus seksą, kuris yra galia / Juk žinai, galia – tai tik seksas / Tu dulkini mane, aš dulkinu tave.

2016 m. Janelle suvaidino dviejuose „Oskarams“ nominuotuose ir politiškai reikšminguose filmuose – „Mėnesiena“ ir „Paslėpti skaičiai“. Jai nuoširdžiai svarbios seksualinės tapatybės, moterų ir ypač afroamerikiečių marginalizavimo temos. Albumo išleidimo proga ji oficialiai pranešė esanti biseksuali ar, kaip netrukus patikslino, – panseksuali. Tokį reklaminį žingsnį pateisina albumo žinutė: „Tai dūris, kuri pajunti pirmąkart baltaodžio pavadintas nigeriu. Dūris, kai tave pirmąkart vyras pavadina kale. Dūris, kai homofobas tave išvadina pydaru.“

Janelle lengvai derina skirtingus stilius (fanką, R&B, hiphopą, roką), dainose „svečiuojasi“ Pharellis, Grimes, Zoë Kravitz. Muzikoje gausybė nuorodų, „citatų“ iš kitų jai artimų atlikėjų: „Aerosmith“, Madonnos, „Beach Boys“, Gwen Stefani, Kelis. O ryškiausia, žinoma, Prince‘o įtaka, kuris dirbo su Janelle, bet nebesulaukė šio albumo. Muzika tobulai prodiusuota, smagi ir seksuali. Iš tiesų gana sėkmingai taikomasi į du skirtingomis kryptimis šuoliuojančius zuikius: ir topų viršūnes, ir snobų širdis. Bet galiausiai nenušaunamas nė vienas.

VIDEO: Janelle Monáe – „Dirty Computers“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą