– Esate vieninteliai dainuojantys mimai pasaulyje. Kokią žinią nešate pasauliui/žmonijai?
Mažas: Negalima zyzti, skųstis, būti nepatenkintiems ir vaikščioti susiraukusiems, nes šis pasaulis – stotelė, kurioje mes gyvename per trumpai, kad išnaudotume tą laiką tik blogiems dalykams.
Norime, kad žmonės paprasčiausiai suprastų, jog nereikia nuveikti didelių darbų, nuversti kalnų, nes viskas paprasčiausiai gimsta iš mažų, paprastų dalykų
Aukštas: Mes norime įtraukti žmoniją į mūsų menamą pasaulį ir norime, kad žmonės paprasčiausiai suprastų, jog nereikia nuveikti didelių darbų, nuversti kalnų, nes viskas paprasčiausiai gimsta iš mažų, paprastų dalykų. Mes gyvename meno pasaulyje ir mums nieko nereikia, viską susikuriame čia ir vietoje. Visi mūsų koncertai, albumas, gastrolės ir sueina į mūsų skleidžiamą žinią. Skleidžiame linksmumą, gerą nuotaiką ir muziką.
Mažas: Kaip kažkada sakė mūsų vyresni kolegos: „Svarbiausia stebuklą įžvelgti paprastuose dalykuose“.
– Kodėl pasirinkote būti būtent mimais? Yra labai daug įvairių kitokių herojų...
Aukštas: Iš tikrųjų, tai ne mes pasirinkome, o mus pasirinko likimas, nes mes įstojome į LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademiją), baigėme ten aktorystę ir pantomimą. Įstodami davėme tylėjimo įžadus, nekalbėjome šešerius metus. Tiek daug visko prisikaupė, kad viskas sprogo didžiuliu skandalu – mimai uždainavo. Mums visai gerai sekasi, o tapti Batmanu ir Robinu Hudu nesinori, nes mimo įvaizdis, kaukė mums labai gerai padeda ir šiaip.
Mažas: Batmano ir Robino Hudo derinys būtų visai įdomus dalykas.
Aukštas: Taip, bet mimai vis tiek žavi Lietuvos publiką ir žavės ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Turim planų keliauti į Japoniją, kaip ir minėjome kažkada seniau. Balti veidai labai žavi japonus, nes geišos ir visa kita... Manome, kad užkariausime pasaulį. Tai tik laiko klausimas.
– Daugiausia koncertuojate mažesniuose miestuose. Kodėl pasirenkate būtent juos?
Įstodami davėme tylėjimo įžadus, nekalbėjome šešerius metus. Tiek daug visko prisikaupė, kad viskas sprogo didžiuliu skandalu – mimai uždainavo
Mažas: Negalėčiau pasakyti, kad daugiausia. Mes tiesiog stengiamės važiuoti kuo plačiau ir pamatyti kuo daugiau žmonių, kuo daugiau miestelių, susipažinti su gražiais žmonėmis, gražia gamta. Kiek gali koncertuoti vien tik Vilniuje? Bus ir tie dideli koncertai didelėse arenose...
Aukštas: Iš tiesų tai yra iššūkis. Mažesniuose miesteliuose, manau, koncertuoti yra sunkiau, nes visai kita publika. Žmogus pripratęs prie savo mažo miestelio gyvenimo ir atvažiuoja du mimai, kurie jiems koncertuoja. Iš pradžių klausytojams būna šokas, tačiau vėliau jie supranta mimų taisykles ir kur jie papuolė. Jie lieka sužavėti, mes – patenkinti. Abi pusės apsikeičia teigiamomis emocijomis ir energija. Manau, kad ne kiekviena grupė gali važiuoti koncertuoti į mažesnius miestelius, ir dėl to mums tai – didžiulis pliusas, o jiems – minusas.
– Kokias vietoves jau aplankėte?
Aukštas: Ko mes tik neaplankėme. Aplankėme Zapyškį, Kulautuvą, važiuosime į Pagėgius. Buvome Šakiuose, Palangoje, Klaipėdoje, Kėdainiuose. Kaunas mus labai myli. Taip pat buvome Panevėžyje, Radviliškyje. Mūsų planai nesibaigia vien šiais miestais. Važiuosime dar ir į Ramygalą, Paistrį. Mūsų koncertinė geografija plečiasi tiek, kad sunku protu aprėpti. Ignalina taipogi laukia mūsų. Dar važiuosime į Zarasus, į „Galapagų“ festivalį.
– Esate išleidę savo pirmąjį skandalingą albumą, pavadintą „Skandalas“. Kuri daina skandalingiausia, kuria viską išrėkiate?
Aukštas: Aš būčiau linkęs prie savo sukurtos dainos, pavadinimu „Utelė“. Ši daina aprėpia didelę dalį socialinių problemų, kurios vyrauja Lietuvoje ir visame pasaulyje, o šiaip, kiekviena daina albume yra kažkuo ypatinga. Kaip mes sakome, tai yra mimų spektaklis. Spektaklis – mini istorija. Visos dainos mums yra svarbios, bet man asmeniškai yra svarbiausia mano daina, kurią sukūriau.
Mažas: Aš nebūčiau linkęs išskirti kažkokios vienos dainos, nes aš, kitaip nei mano kolega, nesusireikšminu. Man visos dainos yra svarbios.
– Visos likusios dainos sukurtos Jūsų?
– Taip, gero ir gerbiamo Lietuvos kompozitoriaus. Negali taip sakyti, kad va, šitas mano vaikas geriausias. Visi vaikai yra mieli širdžiai. Vienas gal labai protingas, kitas gal labai sportiškas. Taip pat ir mūsų dainos. Viena yra linksmesnė, kita – smagesnė. Nieko negalėčiau išskirti.
– Kokią frazę iš savo dainų dažniausiai vartojate būdami už scenos ribų?
Aukštas: Neseniai mūsų gerbėjai pradėjo komentuoti ir dabar tai dažniausiai vartojama: „Ooooooo neteisėtai padaryti“. Man ji yra įsirėžusi į galvą.
Neseniai buvome Kulautuvoje ir mūsų visi klausinėjo, kas mus neteisėtai padarė. Trumpas ir paprastas atsakymas – padarė aplinka, kurioje mes gyvename, pats gyvenimas
Mažas: Aš taip pat pasilieku prie šitos frazės.
– Kodėl „Neteisėtai padaryti“?
Mažas: Mimų pasaulyje negalima šnekėti. Iš viso mimas negali skleisti garsų. Kai mes uždainavome, tai buvo labai neteisėtas žingsnis mimų pasaulyje.
Aukštas: Neseniai buvome Kulautuvoje ir mūsų visi klausinėjo, kas mus neteisėtai padarė. Trumpas ir paprastas atsakymas – padarė aplinka, kurioje mes gyvename, pats gyvenimas. Mes ne tik dainuojame, bet leidžiame mus paliesti, ir gavosi taip, kad aplinka, žmonės, įvykių seka, pasaulis mus spiria į tą neteisėtumą, dainavimą ir visko išsakymą.
– Kokį iššūkį norite mesti Lietuvos muzikos scenai?
Aukštas: Šiandien galvojau, kokie mūsų ateities planai. Esame minėję, kad norime surengti pasaulinį turą, tačiau po „Akacijų alėjos“ festivalio supratau, kad mums neužilgo tikrai reikės surengti dainuojančių mimų festivalį. Jų nėra daug, tik vieninteliai du, bet jis vis tiek susilauktų dėmesio. Kadangi grojome „Bliuzo naktyse“, ten pamatėme atlikėjų, kurie galėtų groti mūsų festivalyje. Pats Stevenas Seagalas mielai sutiktų.
Grandiozinis planas yra toks, kad mes rengiame dainuojančių mimų festivalį, o planas B, jei festivalis nepavyks – pasaulinis turas. Nei daug, nei mažai
– Būtų Jūsų apšildomoji grupė?
– Taip.
Mažas: Jis net „Bliuzo naktyse“ labai gerai mus apšildė.
Aukštas: Esame labai jam už tai dėkingi. Šie ateities planai, kurie susiję su festivaliu, nesibaigia. Pavyzdžiui, KISS‘ai taip pat dažosi veidus, nori būti panašūs į mus, tai ir juos pakviesime. Grandiozinis planas yra toks, kad mes rengiame dainuojančių mimų festivalį, o planas B, jei festivalis nepavyks – pasaulinis turas. Nei daug, nei mažai.
– Papasakojote apie savo ateities planus, bet vis tiek grįžkime prie iššūkio Lietuvos muzikos scenai.
Aukštas: Manau, kad iššūkis būtų įtraukti visus į mimų pasaulį, kad pagaliau žmonės suprastų, kas tai yra gyvenimas tyloje ir išsivadavimas iš jos. Mes kuriame dvasinį pasaulį – mimizmą. Tai yra lyg žmogaus savęs pažinimas. Įsivaizduojate šešerius metus tylėti, o po to sprogti?
Mažas: Mes siūlytume ir kitiems atlikėjams pabandyti patylėti šešerius metus. Gal tada išsprogtų geresnėmis spalvomis.
– Kada muzikantas tampa aktoriumi? Kam to reikia?
Mažas: Muzikantas tampa aktoriumi tada, kai jį pakviečia į „Tado Blindos“ filmą, o to reikia tam, kad daugiau žiūrovų eitų į filmą.
– Tada kitas klausimas. Kada aktorius tampa muzikantu?
Mažas: Tada, kai nebegali tylėti.
Prieš interviu galvojau, kodėl muzikantai taip puola dainuojančius aktorius? Paprasčiausiai todėl, kad pavydi
Aukštas: Prieš interviu galvojau, kodėl muzikantai taip puola dainuojančius aktorius? Paprasčiausiai todėl, kad pavydi. Dažniausiai sako, kad taip, taip, čia dainuojančių aktorių grupė, nieko naujo. Tačiau kokio populiarumo susilaukė tos dainuojančių aktorių grupės? Galime įvardinti – tai esame mes, „Liūdni slibinai“, „Suicide Dj‘s“, „Keistuolių teatras“. Jie pritraukia minias žiūrovų, kuo negali pasigirti kitos, pavyzdžiui, roką grojančios grupės. Nemanau, kad sunkųjį metalą grojanti grupė važiuotų į Zapyškį koncertuoti. Mes galime tai padaryti. Mes galime nuvažiuoti ir užburti žiūrovus, o kitiems tai padaryti yra žymiai sunkiau. Dainuojantis aktorius-muzikantas yra didžiausias pliusas ir vertybė. Juos reiktų surašyti į „Raudonąją knygą“.
– Savo dainose nestokojate humoro. Kam reikalingas humoras muzikoje? Kada peržengiamos jo ribos?
Mažas: Pradėti reiktų nuo galo. Humoro visada turi būti taip pat, kaip prieskonių maiste. Jų nereikia per daug, ypač, kai jauti, kad tas humoras tampa nuvalkiotas, nebeskanus. Tada jo nebereikia. Kodėl jo reikia? Nes yra per daug liūdesio mūsų pasaulyje. Kam šnekėti apie blogus dalykus, kai jų šiaip yra labai daug. Mes galime kalbėti apie tuos pačius blogus dalykus, savo ydas, bet per humoro prizmę.
Aukštas: Visi anekdotai gimsta iš to, kad yra pašiepiamas kažkoks rimtas dalykas, bet pasakomas humoru. Ta humoro gaidelė, kuri yra pas mus, naudojama vien dėl to, kad per humorą žmonės labiau supranta įvairius dalykus, kai tu jiems nekali su plaktuku į galvą, o pasakai šiek tiek kitaip. Nebūtina visko sakyti tiesiogiai.
– Esate saviironiška grupė? Kas Jums yra saviironija?
Mažas: Visiškai. Mes visada tyčiojamės vienas iš kito.
Mūsų saviraiška yra per ironijos prizmę
Aukštas: Greičiausiai, kad pašiepiame.
Mažas: Dainos taip pat yra apie mūsų patirtis, kai kažkada galbūt paverkei dėl kažkokio dalyko, bet po to pagalvojai, kad nebuvo čia dėl ko verkti, ir sukūrei dainą apie tai.
Aukštas: Mes visi išgyvename tą patį. Vieniems ta patirtis – eilėraštis, o mums tai sugula į dainas. Treti galbūt turi kažkokį vienišumo jausmą ir tai išreiškia grafičiais ant Vilniaus sienų. Saviraiška yra visokia. Mūsų saviraiška yra per ironijos prizmę. Mes jos nevengiame ir manau, kad nevengsime ateityje.
– Jei galėtumėte savo pasirodymus scenoje apibūdinti vienu spektakliu, tai koks jis būtų? Kokia būtų viso to kulminacija?
Aukštas: Manau, kad tai būtų tragikomiškas spektaklis su daug garso ir šviesų, specialiaisiais efektais.
– Pasikviestumėte galbūt ir SEL‘ą?
Mažas: Galbūt dėl vardo.
Aukštas: Reklamos tikslais. Kaip ir minėjau, tai būtų tragikomedija su daug specialiųjų efektų, fejerverkais gale.
Mažas: Pati kulminacija būtų, kad Ploną tada šautume į kosmosą iš patrankos per jo vienintelę dainą. Tai būtų kulminacija.
Aukštas: Tada pasiektume tikslą tiesiogine ir perkeltine prasme.
– Kokį klausimą norėtumėte užduoti savo klausytojams/gerbėjams? Vis dėlto sutikote daug skirtingų ir įdomių žmonių...
Aukštas: Klausimų iškyla daug, bet jie netelpa į tą vieną vienintelį, kurį norėtųsi užduoti.
Mažas: „Kas tau yr?“
Aukštas: „Kas tau yr?“ – vienas iš tų klausimų. Mano būtų toks paprastas ir nuoširdus klausimas: „Ar tu supranti mimų pasaulį, kas vyksta jame ir kas vyksta su tavimi, kai tu patenki į tą pasaulį?“.
Mažas: Aš vis dėlto pasiliksiu prie „Kas tau yr?“. Tai irgi toks filosofinis klausimas.
