– Pauliau, kokios nuotaikos po koncerto?
– Puikios! Buvo visiškas sold out'as. Nepaprastas jausmas, kai subrandini muziką, kurios pasiklausyti susirenka tiek daug žmonių, kurie tiki tavimi.
– Kiek laiko rašėte albumą? Kaip kūrėte muziką – kartu su visa grupe, ar turėjote vieną idėjinį lyderį?
– Į albumą pateko kompozicijos, sukurtos per pastaruosius 2–3 metus. Kai kurie kūriniai gimė jamų ir brainstormingo metu, o kai kuriuos atsinešdavome aš ar klavišininkas Adomas Palekas, turėdami aiškią kūrinio viziją galvoje.
– Kokia nuotaika, o gal atmosfera, spalva jungia visus devynis „Valleys“ kūrinius?
– Manau, juos jungia kelionės, judesio motyvas. Atrodo, nei vienas kūrinys nepasibaigia ten, kur ir prasidėjo. Man pačiam albumo atmosfera yra svajokliška, mistinė. Joje kartais juntamas ir šaltas, bet kartu ir jaukus, melancholiškas pojūtis. Nesame sinestetikai, bet visi jaučiam, kad mūsų muzikoje yra daug skirtingų atspalvių – kiekvienas kūrinys, atrodo, neša savitą koloritą.
– Kaip rekomenduoji klausytis albumo? Ar svarbi kūrinių eiliškumo logika?
– Taip, dėliodami dainą po dainos stengėmės išlaikyti flow, plaukimo įspūdį. Nuo pat pirmųjų „Avis Rara“ pasirodymų norėjome, kad koncertas ir klausymosi patirtis būtų kuo labiau vientisa ir nepertraukta, kaip kad DJ setas. Tokią pačią idėją siekėme išlaikyti ir albume – kad dainos papildytų viena kitą ar persipintų ir kontrastuotų, plauktų lyg vienas bendras kūrinys.
– Kas jūsų grupėje rašo dainų tekstus, apie ką jie?
– Rašome dviese kartu su Adomu. Adomas turi labai platų anglų kalbos žodyną ir kuria nuostabias istorijas, kurios vyksta tarsi paralelinėje visatoje. O aš dažniausiai rašau iš jausmo, ir tik tais momentais, kai apninka labai stiprios emocijos. Prisėsti ir parašyti iš reikalo nesugebu (juokiasi).
– Kodėl rašote angliškai? Galbūt pats žanras padiktuoja lingvistinę erdvę, kurioje norisi būti?
– Manau, kad poreikis kyla natūraliai, nes mus labiausiai inspiruojantys atlikėjai rašo angliškai. Tiesą sakant, anksčiau retai rasdavau sau patinkančios muzikos su lietuviškais tekstais. Lietuviškus žodžius pateikti taip, kad jie skambėtų gyvai, nelėkštai, yra sudėtingiau nei angliškus. Kol kas atrodo, kad anglų kalba rasti tinkamų žodžių savo emocijai išreikšti sekasi lengviau.
– Jūsų muzikoje gyvi instrumentai persipina su elektroninės muzikos garsais, efektais. O ar kilo iššūkis, kaip įrašų skambesį perteikti gyvame pasirodyme?
– Repetuodami koncertui pradėjome justi, kad kažko trūksta. Kadangi turime naują back vokalistę Miglę, jai pasiūlėme atlikti dalį partijų. Iš tiesų, keliose dainose jautėme, kad jas galėtų puikiai papildyti perkusininkas. Tik buvo likę per mažai laiko viską surepetuoti, tad grojome tokia sudėtimi, kokią turėjome. Ateityje galbūt pasiimsime į grupę dar vieną žmogų arba sugalvosime, kaip turimą garsų spektrą išplėsti patiems.
Kitas dalykas – efektai. Kai įrašinėji namuose, gali juos naudoti labai skoningai. Gyvame koncerte susiduri su rizika, kad scenoje viskas ims skęsti. Kiekvienoje koncertų salėje efektai skamba skirtingai, ir į tai reikia atkreipti dėmesį. Su jais tikrai smagu žaisti, bet kartu – tai ir didelė atsakomybė.
– Muziką prodiusavote patys ar turėjote prodiuserį, kuris iš šalies vertino kūrinių skambesį, patarė?
– Prodiusavome albumą patys. Sprendimus, kaip turėtų skambėti kūriniai, priimdavom mes trise – Adomas, Algirdas Janonis ir aš. Albumą sumiksavau kartu su draugu Jonu Litvinu. Kadangi karantino metu pats aktyviai kūriau muziką, išleidau savo solinį albumą, įgijau daugiau patirties, suvokimo, kas yra miksavimas, tai suteikė pasitikėjimo prisėsti prie miksų ir pačiam.
– Kur žadate judėti toliau – laikysitės arčiau jazztronicos žanro, o gal išgirsime jus ir kituose formatuose?
– Jazztronica yra neįpareigojantis būdas mums apibūdinti savo kūrybą. Šiandien joje yra ir džiazo, ir elektronikos, ir soul ar klasikinės muzikos prieskonių. Ryt gal bus kitaip.
Mums patinka eksperimentuoti su elektroniniais ir sintetiniais garsais, taip pat ir gyvus garsus paveikti skaitmeniniais sampleriais ir efektais. Taip randame daug negirdėtų sąskambių, kurie perkelia muziką į naujas erdves, kitas dimensijas. Iš tiesų, mūsų stilistiškai niekas nevaržo, koks žanras gausis, toks.
– Kur dar greitu metu gyvai galėsime išgirsti „Avis Rara“?
– Rugsėjo 12-tą dieną visus labai kviečiu atvykti į kultūros centrą „Empty Brain Resort“, įsikūrusį Vilniuje, Vitebsko g. 23. Jų erdvė pasižymi puikia akustika, čia renkasi šauni publika, tad ir koncertas, tikiu, turėtų būti nuostabus!
