Klausytojų ir kritikų pagyrų sulaukęs kolektyvas suburtas saksofonisto Liudo Mockūno ir būgnais grojančio dano Stefano Pasborgo iniciatyva, muzikantams talkina du prancūzai – gitaristas Marc'as Ducretas ir klavišistas Paulas Brousseau.
„Megaphone“ muzika apibūdinama kaip neortodoksiškas mišinys, kuriame galima išgirsti ir gražių baladžių motyvų, ir prasiveržiančių solo partijų, kino įtampos, etninių baltiškų himnų elementų. Džiazo kritikai sako, kad „Megaphone“ – tai džiazo rodomasis pirštas, kur link ši muzika ir turi judėti.”
Pirmieji grupės koncertai Skandinavijos ir Baltijos šalyse įvyko 2006 m. „Megaphone“, po ilgos pertraukos, vėl susitiko koncertams Lietuvoje.
Įspūdingi įvertinimai
Vienas ryškiausių Lietuvos dabartinių džiazo muzikantų L. Mockūnas, kryptingai dirbdamas ir daug grodamas, pelnė rimto ir į kompromisus nesileidžiančio muzikanto reputaciją.
Baigęs mokslus Lietuvos Teatro ir Muzikos Akademijoje ir Danijos Ritmo muzikos konservatorijoje, apkeliavęs ne vieną pasaulio šalį, L. Mockūnas grojo beveik visoje Europoje, JAV, Izraelyje, Turkijoje, Japonijoje bei Kinijoje.
Muzikantas nuolat bendradarbiauja su Marc‘u Ducret, Barry Guy, Vladimiru Tarasovu, S. Pasborg‘u, Mats‘u Gustafsson‘u, Jacob‘u Anderskov‘u, Mikko Innanen‘u, „Copenhagen Art Ensemble“, yra grojęs su Andrew Hill‘u, Scot‘u Colley, Nasheet‘u Waits‘u.
Saksofonininko darbas įvertintas įvairiais prizais, tarp jų ir „Vilnius Jazz“, „Birštonas Jazz“, „Mūzų malūno” ir Lietuvos muzikų sąjungos prizais už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai.
2004 su savo grupe „Toxikum“ lietuvis pelnė prestžiškiausią muzikos apdovanojimą Danijoje „Danish Music Award“, o 2011 m. – Auksinį scenos kryžių kompozitoriaus nominacijoje už muziką spektakliui „Prakeiktieji“ (režisierius Artūras Areima, OKT teatras).
Atviras muzikinėms idėjoms
S. Pasborgas seniai įsitvirtino Europos džiazo, o ypač eksperimentinės muzikos scenoje, kaip aukščiausio lygio būgnininkas, kompozitorius ir grupių lyderis. Dar studijuodamas Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje (ją baigė 2002 metais) jis pelnė konservatorijos Talento prizą. S .Pasborgui atiteko ir solisto prizas 16-ajame Europos džiazo konkurse Vokietijoje, pirmas prizas 5-ajame Europos improvizacinės muzikos konkurse Prancūzijoje.
2004-aisiais būgnininkas pelnė Danijos muzikinį apdovanojimą kaip Metų muzikantas, o jo ir L.Mockūno autorinis albumas “Toxikum” buvo pripažintas Metų džiazo atradimu. S. Pasborgo kompaktinį diską “TriplePoint” Niujorko žurnalas “All About Jazz” įtraukė į 2007-ųjų geriausių debiutinių albumų penketuką.
Būgnininkas yra nepriklausomos įrašų kompanijos ILK vienas įkūrėjų. Netrukus bus paskelbta dviejų mėnesių klubo programa, kurioje ir kameriniai duetai, ir didelės sudėties kolektyvai, o stilistinė skalė balansuoja tarp tradicijos, groove, eksperimento ir free džiazo.
Savamokslis gitaros virtuozas
M. Ducret žaibiškais minties viražais ir technine ekvilibristika jau ne kartą pavergė lietuvių publiką. 2004 metais šis beveik neribotų galimybių gitaristas dalyvavo „Toxikum“ projekte Birštono džiazo festivalyje, o pernai pasirodė festivalyje „Vilnius Jazz“ su savo trio ir L. Mockūnu.
Šis savamokslis unikumas, tikras žmogus-orkestras meistriškai valdo akustines ir elektrines, boso ir baritoninę gitaras. M. Ducret yra vienas iš nedaugelio Europos muzikantų, įsiliejusių į JAV džiazo gyvenimą. Tai nulėmė ir ilgametė M. Ducret partnerystė su amerikiečiu saksofonininku Timu Berne.
Gitaristas taip pat groja su Adamu Nussbaumu, Davidu Sanbornu, Bobby Previte'u, Franco Ambrosetti, Didier Lockwoodu, Miroslavu Vitous ir kitais džiazo korifėjais, rengia savo trio, tenteto, solinius projektus.
Savamokslis muzikantas yra ir Paulas Brousseau. Pasitelkęs spalvingą instrumentų arsenalą – įvairius klavišinius, sintezatorių, perkusiją, elektroniką, jis kuria labai savitą skambesių pasaulį. P. Brousseau muzikuoja Louiso Sclaviso ir M. Ducret ansambliuose, vadovauja kvintetui, yra bendradarbiavęs su daugelių prancūzų džiazo meistrų.
