TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš arti: „Los Campesinos!“ – populiarumo nesugadintas talentingas jaunimas

Indie pop grupė „Los Campesinos!“ iš Kardifo
J.Bergmano nuotr. / Indie pop grupė „Los Campesinos!“ iš Kardifo
Šaltinis: manoMUZIKA.lt
0
A A

Pastaruoju metu aplankiau daug gyvos muzikos. Tiek apie „MGMT“, tiek apie Noelį Gallagherį jau parašyta, o rašinį apie „Los Campesinos!“ specialiai kurį laiką atidėliojau. Norėjau, kad susigulėtų tam tikri įspūdžiai ir emocijos.

Kas jau kas, o „Los Campesinos!“ tikrai nusipelno išsamios koncerto recenzijos. Apie šią Velso, tiksliau Kardifo, indie pop grupę privalo sužinoti daug daugiau žmonių, nei žino dabar. „Los Campesinos!“ – net septynių jaunų muzikantų projektas. Jų muzika – gyvybinga, kabinanti ir kurtinanti. Be tradicinių instrumentų – gitaros, boso ir būgnų, čia dar išgirsite klarnetą, smuiką, ukelelę, metalofoną bei trimitą, susijungiančius į žaižaruojančią visumą.

Grupės priešakyje – Garethas Campesinos. Ištverminga greitakalbe tarsi pasiutęs orakulas beriantis, apie ką yra viena ar kita daina. Jo tekstai – rašiniai, dažniausiai net nesirimuojančios dienoraščio nuotrupos, atsvertos lygiai tokiais pat palaidais priedainiais, jo lūpose virsta ritmingomis dainomis apie nusivylimą, vienatvę ir meilę.

Indie scenos atradimas

„Los Campesinos!“ man kažkuo primena „Arcade Fire“. Gal sugebėjimu sukurti kokybišką „garso sienos“ efektą? O galbūt todėl, kad jų scenoje tiek daug? Bet muzikos atžvilgiu „Los Campesinos!“ yra nepanašūs į jokią kitą man žinomą grupę. Nuo pat pernai metų pavasario, kuomet jų trečiasis albumas „Romance Is Boring” atsirado mano fonotekoje, „Los Campesinos!“ tapo vienu mano mėgstamiausiu paskutinio meto indie scenos atradimu, kurio paklausyti ateinu kiekvieną kartą, kai jie vieši Niujorke. Šis kartas – jau trečias!

E.Lawson nuotr./Los Campesinos! lyderis  Garethas Campesinos
E.Lawson nuotr./„Los Campesinos!“ lyderis – Garethas Campesinos

„Los Campesinos!“ gerbėjų skaičiumi tikrai negali galynėtis su „Arcade Fire“. Eilė prie Bruklino „Music Hall of Williamsburg“ koncertų salės nepradėjo formuotis ligi pat 18 val., nors durys atsivėrė 19 val. Be to, šis klubas yra toks mažiukas, kad grupės nuo gerbėjų neskiria jokios barikados ar kampuoti apsauginiai. Prie scenos kaip mat susispietė ištvermingiausieji ir susidomėję stebėjo vakaro apšildančiuosius „Dinosaur Feathers“.

Kai darbininkai scenoje išklijavo „Los Campesinos!“ grojaraštį, tuoj pat ėmiau jį smalsiai apžiūrinėti. Programoje numatyta šešiolika dainų, bet jų pavadinimai – surašyti vien muzikantams suprantamomis santraukomis ir užkoduoti tokiems smalsuoliams kaip aš. Kai kuriuos kodus įmanoma iššifruoti. Pavyzdžiui, „BYH“ tai tikriausiai naujojo albumo „Hello Sadness“ įžanginė daina „By Your Hand“, o „101” – garantuotai „Straight In at 101“...

„Los Campesinos!“, kaip ir reikėjo tikėtis, koncertą pradėjo nuo „By Your Hand“. Puikią įžangą palydėjo lygiai tokia pat puiki „Romance is Boring“ ir „Death to Los Campesinos!”.

VIDEO: By Your Hand - Los Campesinos!

Niujorko hipsteriai per kiekvieną „Los Campesinos!“ koncertą šėlsta vis smarkiau ir smarkiau. Šis kartas – ne išimtis! Minia nors ir nedidelė, bet siuto, lyg scenoje būtų buvę kokie nors metalurgai „Slayer“, o ne indie pop rokeriai. Jie šokinėjo išskėstomis rankomis, šėlo ir visu balsu traukė Garetho Campesinos! tekstus.

„Kaip džiugu matyti tiek daug besišypsančių veidų“, – nuo scenos sakė jis. – „Gerai, kad jūs visi šypsotės. Mes juk dainuojame apie tokius liūdnus dalykus…“

Naująjį albumą pristatė dainos „To Tundra“, „The Black Bird, The Dark Slope“, „Baby I Got the Death Rattle“ ir, žinoma, „Hello Sadness“, kurios priedainį „It’s only hope that spring‘s eternal and that’s the reason why/This dripping from my broken heart is never running dry“ dainavo visi iki vieno.

VIDEO: Hello Sadness - Los Campesinos!

Setlisto šarados baigėsi, ir muzikantai atsisveikinę nulipo nuo scenos. Bet, žinoma, tai buvo tik pertraukėlė ir riaumojantys gerbėjai greit iškvietė grupę atgal. Pabaigai suskambėjo pora senų kūrinių – „Miserabilia“ bei „Sweet Dreams, Sweet Cheeks“. Pastarosios metu Garethas, tarsi Mozė, gestais praskyrė klausytojų jūrą ir stryktelėjo į jos vidurį. Jie tik to ir telaukė. Rankų bangos kaipmat nusinešė tiek jo balsą, tiek ir mikrofono laidą. Tai štai tokie yra „Los Campesinos!“.

P.S.

Jie nusipelno daug didesnio dėmesio nei jo gauna, bet tuo pačiu jie mane tuo ir žavi. „Los Campesinos!“ – populiarumo dar nesugadintas talentingas jaunimas. Tuo įsitikinti galėjo kiekvienas. Praleidę vos keletą minučių užkulisiuose „Los Campesinos!“ kartu su savo kolegomis „Dinosaur Feathers“ stoviniavo prie atributikos stalelio, gurkšnojo vandenį ir noriai bendravo su publika, o Garethas droviai dalino šypsenas fotoaparatams.

Aš nusipirkau alaus, persimečiau pora žodžių su muzikantais ir pažadėjęs aplankyti jų koncertą sekantį kartą, kai jie bus čia, šaltuko spaudžiamomis Bruklino gatvėmis patraukiau metro link.
Pažadą tesėsiu.

manoMUZIKA.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą