Sekite 15min Google
Praėjus beveik šešiems dešimtmečiams, netikėtai atrasta jo adresų knygelė leido naujai pažvelgti į žmogų, be kurio „The Beatles“ istorija galėjo susiklostyti visai kitaip.
Kaip rašo „The Guardian“ žurnalistas Simonas Harperis, britų grupės „Spandau Ballet“ gitaristas ir dainų autorius Gary Kempas už daugiau kaip 10 tūkst. svarų aukcione įsigijo B.Epsteinui priklausiusią adresų knygelę. Šis pirkinys tapo pradžia knygos, atskleidžiančios ne tik septintojo dešimtmečio muzikos pasaulio užkulisius, bet ir sudėtingą, tragiškai pasibaigusį vieno įtakingiausių muzikos vadybininkų gyvenimą.
Daugiau kaip 400 kontaktų ir visas muzikos pasaulis
Viskas prasidėjo nuo elektroninio laiško, kurį G.Kempas gavo iš aukcionų namų „Sotheby's“. Nors muzikantas nėra aistringas roko muzikos relikvijų kolekcininkas, vienas aukciono objektas iškart patraukė jo dėmesį.
Tai buvo nedidelė juoda B.Epsteino adresų knygelė – vos 160 x 100 milimetrų dydžio segtuvas, kuriame buvo 57 puslapiai ir 404 įrašai. Daugelį jų savo ranka buvo padaręs pats vadybininkas.
Knygelėje užfiksuotas 1967 metų, paskutiniųjų B.Epsteino gyvenimo metų, pažinčių ir verslo ryšių tinklas. Tarp kontaktų buvo garsus fotografas Davidas Bailey, televizijos laidų vedėjas Davidas Frostas ir dauguma grupės „The Rolling Stones“ narių.
„Pagalvojau: privalau ją turėti. Privalau palaikyti ją savo rankose. Ant jos yra DNR“, – prisiminė G.Kempas.
Aukciono dieną muzikantas buvo įrašų studijoje ir kainą kėlė telefonu. Jai sparčiai augant, jo ryžtas tik stiprėjo. „Vis spaudžiau mygtuką „taip“ ir galvojau: žmona mane užmuš!“ – juokėsi jis.
Galiausiai už 10 710 svarų įsigijęs knygelę, G.Kempas tapo penktuoju jos savininku. Po B.Epsteino mirties ji atiteko jo broliui, vėliau sūnėnui, o dar kartą pakeitusi savininką galiausiai pasiekė „Sotheby's“ aukcioną.
G.Kempui tai buvo ypatingas pirkinys. Jis nuo vaikystės žavėjosi „The Beatles“ ir žmogumi, kuris 1961 metų pabaigoje Liverpulio klube „The Cavern“ atrado grupę.
„Jeigu Paulas nebūtų sutikęs Johno, šiandien negyvenčiau šiuose namuose. Bet iš tiesų, jeigu Brianas tą lapkričio dieną nebūtų nusileidęs tais laiptais, taip pat čia negyvenčiau“, – sakė muzikantas, kalbėdamas apie „The Beatles“ įtaką jo paties karjerai.
Adresų knygelė virto detektyvu
Netrukus po aukciono G.Kempą aplankė jo bičiulis, kino kūrėjas Simonas Halfonas. Pamatęs B.Epsteino adresų knygelę, jis iškart suprato, kad rankose laiko kur kas daugiau nei istorinę relikviją.
„Adresų knygelė daugeliu atžvilgių yra labai asmeniškas daiktas. Tai ne dienoraštis, tačiau ji parodo, kas yra tavo draugai, šeima, verslo pažįstami, kokiose vietose lankaisi. Ji labai daug pasako apie žmogaus asmenybę“, – aiškino S.Halfonas.
Kino kūrėjas jau daugelį metų domėjosi B.Epsteino gyvenimu. Jis net buvo rengęs biografinio filmo projektą, kuriame pagrindinį vaidmenį turėjo atlikti aktorius Jude'as Law, tačiau filmas taip ir nebuvo sukurtas.
Dabar, vartydamas adresų knygelę, S.Halfonas įžvelgė galimybę papasakoti kitokią istoriją. „Pakeliui namo jam paskambinau ir pasakiau: „Po velnių, Gary, juk čia knyga!“ Jis iškart sutiko“, – prisiminė kūrėjas.
Taip gimė knyga „1967: The World of Brian Epstein and the Beatles“ („1967-ieji: Briano Epsteino ir „The Beatles“ pasaulis“).
Jos autoriai nusprendė vadybininko gyvenimą atkurti per adresų knygelėje užfiksuotus žmones.
G.Kempas mėnesių mėnesius tyrinėjo knygas, laikraščius, žurnalus ir archyvus, mėgindamas išsiaiškinti, kas buvo kiekvienas iš daugiau kaip 400 kontaktų ir kaip šie žmonės buvo susiję su B.Epsteinu. S.Halfonas tuo metu ieškojo fotografijų ir kitos vaizdinės medžiagos.
Galiausiai susidėliojo ne tik įspūdingas septintojo dešimtmečio Londono kultūrinio gyvenimo paveikslas, bet ir intymus pasakojimas apie žmogų, kurio gyvenimas paskutiniais mėnesiais vis labiau slydo iš rankų.
„Jis buvo išsigandęs, apimtas panikos, negalėjo miegoti“
1967-ieji B.Epsteinui buvo itin sudėtingi. Jo sutartis su „The Beatles“ artėjo prie pabaigos, o grupė jau buvo nustojusi koncertuoti. Vadybininkas, padėjęs muzikantams pasiekti pasaulinę šlovę, pamažu prarado ankstesnį savo vaidmenį.
„Tai buvo lemtingi metai Brianui. Jo sutartis su „The Beatles“ baigėsi, o grupė nebekoncertavo. Dėl to jo darbas prarado dalį prasmės“, – pasakojo G.Kempas.
Didėjant verslo įsipareigojimams, 1967 metų sausį B.Epsteinas sujungė savo bendrovę „NEMS Enterprises“ su Roberto Stigwoodo agentūra, tikėdamasis sumažinti darbo krūvį. Tačiau šis sprendimas sukėlė nesutarimų su „The Beatles“ nariais.
„Jis buvo persigandęs. Jis atrado tuos vaikinus ir pavertė juos didžiausiu reiškiniu, kokį pasaulis kada nors matė, tačiau vėliau viskas ėmė slysti jam iš rankų. Tuo metu jis jau buvo apimtas panikos. Negalėjo miegoti. Vartojo stimuliuojamuosius ir raminamuosius vaistus“, – sakė G.Kempas.
Jis atrado tuos vaikinus ir pavertė juos didžiausiu reiškiniu, kokį pasaulis kada nors matė, tačiau vėliau viskas ėmė slysti jam iš rankų.
Vaistų vartojimas dar labiau blogino ir taip trapią B.Epsteino psichologinę būklę. Naujojoje knygoje atskleidžiami jo apsilankymai pas priklausomybių specialistus, lošimo namuose praleistas laikas ir gydymasis Londono klinikoje „The Priory“.
Prie vidinių išgyvenimų prisidėjo ir visuomenės požiūris. Būdamas žydų kilmės, B.Epsteinas dažnai jautėsi svetimas, o jo homoseksualumas tuo metu Jungtinėje Karalystėje vis dar buvo kriminalizuotas.
„Knygoje labai ryškiai atsiskleidžia homoseksualių žmonių bendruomenė – nuo Briano advokato Davido Jacobso iki žmonių, kuriuos jis atsivežė iš Liverpulio“, – pasakojo G.Kempas.
Tačiau nors vadybininką supo daugybė pažįstamų, artimo ryšio jis taip ir nesugebėjo užmegzti.
Išdavystė, vagystė ir šantažo baimė
Vienas skaudžiausių B.Epsteino gyvenimo epizodų susijęs su amerikiečiu aktoriumi Johnu „Dizzu“ Gillespie, su kuriuo vadybininką siejo audringi, nutrūkstantys ir vėl atsinaujinantys santykiai.
Paskutinį kartą jiems susitikus 1966 metų rugpjūtį, J.Gillespie iš B.Epsteino viešbučio kambario Los Andžele pavogė dokumentų lagaminėlį. Jame buvo 20 tūkst. JAV dolerių, sutartys, kompromituojančios fotografijos ir, kaip spėjama, ankstesnė adresų knygelė.
Ši išdavystė, nuolatinė šantažo bei viešo atskleidimo baimė dar labiau pablogino vadybininko savijautą.
Todėl G.Kempą ir S.Halfoną nustebino tai, kad J.Gillespie vardas vis dėlto buvo įrašytas į naująją adresų knygelę.
Ar B.Epsteinas jį išsaugojo dėl kaltės jausmo, nevilties ar vis dar puoselėjo viltį atkurti santykius, lieka neaišku.
Ieškodami daugiau informacijos apie J.Gillespie, knygos autoriai susidūrė su sunkumais – vyras beveik nepaliko jokių savo gyvenimo pėdsakų. Galiausiai S.Halfonas aptiko Johno Lennono knygos „A Spaniard in the Works“ egzempliorių su autografu ir J.Gillespie skirtu kandžiu įrašu. Tai tapo bent vienu apčiuopiamu įrodymu apie jo ryšius su „The Beatles“ aplinka.
Mirė vienas, būdamas vos 32-ejų
1967 metų rugpjūčio 27 dieną B.Epsteinas mirė nuo atsitiktinio migdomųjų vaistų perdozavimo. Jam buvo vos 32 metai.
Paskutinį gyvenimo savaitgalį jis leido savo užmiesčio namuose Sasekse, tačiau žmogus, kurio laukė atvykstant, taip ir nepasirodė.
Nusivylęs ir išgėręs alkoholio, vadybininkas tą patį vakarą automobiliu grįžo į Londoną ir užsirakino savo miegamajame Chapel gatvėje.
G.Kempas įsivaizduoja, kad paskutinėmis valandomis B.Epsteinas galėjo ieškoti paguodos vartydamas adresų knygelę ir bandydamas susisiekti su pažįstamais.
„Beveik neabejoju, kad ji gulėjo ant jo lovos, kai jis buvo rastas negyvas. Jis skambino žmonėms ir tikriausiai naudojosi būtent ta knygele“, – svarstė muzikantas. Tačiau tai tėra G.Kempo prielaida, o ne patvirtintas faktas.
Žmogus, be kurio „The Beatles“ istorija būtų kitokia
Naujoji knyga atskleidžia ne tik asmeninę B.Epsteino dramą, bet ir nepaprastai spalvingą jo aplinką.
Adresų knygelėje atsiveria septintojo dešimtmečio Londono klubų, restoranų, teatro ir muzikos pasaulis, Niujorko naktinis gyvenimas bei Holivudo elitas. Tarp vadybininko pažįstamų buvo Deanas Martinas, Elviso Presley vadybininkas pulkininkas Tomas Parkeris ir kino režisierius Orsonas Wellesas.
Vis dėlto stebina viena detalė – adresų knygelėje nėra keturių svarbiausių B.Epsteino karjeros žmonių: Johno Lennono, Paulo McCartney, George'o Harrisono ir Ringo Starro.
G.Kempas spėja, kad „The Beatles“ narių kontaktai galėjo būti neįrašyti saugumo sumetimais, ypač prisimenant ankstesnę J.Gillespie vagystę. Knygos autoriai tikisi, kad jų darbas padės geriau suprasti žmogų, kurio vaidmenį dažnai nustelbia pačių „The Beatles“ legenda.
Labai sunku būti pastebėtam šalia „The Beatles“, nes jie tokios milžiniškos asmenybės.
„Būtų puiku bent šiek tiek iškelti Brianą į pirmą planą. Labai sunku būti pastebėtam šalia „The Beatles“, nes jie tokios milžiniškos asmenybės. Tačiau žmonės galėtų pasakyti: štai žmogus, kuris padėjo jų svajonei išsipildyti“, – sakė S.Halfonas.
O G.Kempas, kelis mėnesius tyrinėjęs B.Epsteino gyvenimą, prisipažįsta pajutęs netikėtą artumą seniai mirusiam vadybininkui.
„Baigęs šį darbą jaučiau, kad pažįstu jį geriau. Atrodė, tarsi būčiau kartu su juo vaikščiojęs skirtingomis gatvėmis“, – sakė muzikantas.
