Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2011 07 11

Ką bendro turi socialiniai tinklai, krepšinis ir vargonų muzika?

Ar kada pagalvojote, kaip atrodytų šių laikų interneto pasaulis be socialinių tinklų arba koks būtų Lietuvos krepšinis, jeigu didieji krepšinio meistrai nebūtų čia nuveikę savo didžių darbų? Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Amsterdamo Orfėjumi vadinto Jano Pieterszoono Sweelincko ir flamandų virtuozo Floro Peeterso įtaką vargonų menui.
Vargonininkė Gražina Petrauskaitė
Vargonininkė Gražina Petrauskaitė / VU Kultūros centro nuotr.

Kaip pasakojo vargonininkas Vidas Pinkevičius, J.P.Sweelincko įtaką šiaurės Vokietijos vargonų muzikai XVI – XVII a. sandūroje galima palyginti su socialinių tinklų įtaka interneto vartotojams šiomis dienomis.

„Taip kaip be socialinių tinklų jau yra neįsivaizduojamas šių dienų internetas, toks svarbus pedagogine ir kompozicine prasme buvo J.P.Sweelinckas to meto vargonininkams. Jis buvo vadinamas „Deutscher Organistenmacher“ – „vokiečių vargonininkų gamintoju“, nes pas jį studijavo kelios dešimtys vokiečių vargonininkų, kurie vėliau darbavosi ne tik dabartinės Vokietijos teritorijoje, bet ir tokiose tolimose vietovėse, kaip Stockholmas, Gdanskas ar Ryga“, – pasakojo vargonininkas.

„Nors pats turbūt niekur nekeliavo, širdyje Nyderlandų meistras J.P.Sweelinckas buvo tikras kosmopolitas – jo kūryboje rasime ir anglų, ir italų muzikinių stilių įtakų. Pavyzdžiui, jo šmaikščios variacijos populiarios to meto dainelės „Onder een linde groen“ (liet. „Po žalia liepa“) tema savo klavyrinės technikos pasažais ir ornamentacijomis yra labai artimos tokių anglų meistrų, kaip Johnas Bullis ir Pieteris Phillipsas kūriniams. Tačiau tuo pat metu yra pilnai išlaikoma 4 balsų faktūra – tarsi keturių žmonių pokalbis. Tai yra tipiškas itališkas bruožas,“ – teigė Pinkevičius.

Anot atlikėjo, tai, ką padarė Floras Peetersas XX a. flamandų vargonų menui, ko gero, prilygtų didžiųjų krepšinio meistrų įtaką Lietuvos krepšiniui. „Jeigu XX a. belgai nebūtų turėję Peeterso, jų vargonų kultūra nebūtų taip sužydėjusi. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų didžiuosius krepšinio dievus bei jų įtaką Lietuvos nacionaliniam sportui“, – mintimis dalinosi vargonininkas.

„Peetersas taip vertino XVI, XVII ir XVIII a. vargonų meną, kad net jo kūriniai turi daug senosios muzikos bruožų. Štai, pavyzdžiui, Peeterso Arija vargonams yra tikra barokinės kantilenos imitacija – tokia, kokią rašė Bachas, Albinonis, Vivaldis ir kiti baroko meistrai. Žinoma, joje taip pat yra ir kitų, vėlesnių laikų muzikai būdingų bruožų“, - pasakojo atlikėjas.

Norinčius gyvai išgirsti šiuos J.P.Sweelincko, F.Peeterso ir kitų kompozitorių kūrinius atlikemus didžiausiais Lietuvos vargonais, šį šeštadienį, liepos 16 d. 19 val. koncertų ciklas „Muzikos valanda Vilniaus Universiteto Šv. Jonų bažnyčioje“ pakvies pakeliauti po praeities epochas klasikinės muzikos vakare, kuriame koncertuos sopranas Vega Maščinskaitė, tenoras Grigorijus Darandovas ir vargonininkė Gražina Petrauskaitė.

Koncerto programoje skambės Vincenzo Bellini, Pietro Mascagni, Francesco Cilea, Christopho Wilibaldo Glücko, Georgo Friedricho Hendelio arijos bei Johanno Sebastiano Bacho, Dietericho Buxtehudės, Jan Pieterszoon Sweelincko, Flor Peeters ir Cesaro Francko kūriniai vargonams.

Koncertas vyks Vilniaus universiteto Šv.Jonų bažnyčioje, bilietai parduodami prieš koncertą renginio vietoje. Bilieto kaina – 15 Lt; moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams su pažymėjimais – 10 Lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius