Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 3d. 14:05

Kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės CD – nebijantiems akistatos su pačiais savimi

Žibuoklė Martinaitytė
Linos Aidukės nuotr. / Žibuoklė Martinaitytė

Lietuvos muzikos informacijos centras, tęsdamas „Šiuolaikinio kompozitoriaus“ įrašų seriją, šį kartą dėmesį sufokusavo į Niujorke gyvenančios kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrybą. Pirmojoje autorinėje kompaktinėje plokštelėje „Horizons“ klausytojams pristatomi penki pastarojo dešimtmečio kūrėjos opusai, kurie, anot jos pačios, yra grožio paieškų bei nepasiekiamų tolių ilgesio atspindys iš „mėlynojo“ jos kūrybos periodo.

Sutapęs su dviem reikšmingais gyvenimo įvykiais – išvykimu gyventi į JAV ir tėvo netektimi – šis laikotarpis kompozitorei tapo kūrinių, tyrinėjančių tolumo ir artumo, priartėjimo bei nuotolio fenomenų radimosi šaltiniu.

Kelis metus brandintas ir pagaliau išlauktas leidinys iki galutinio rezultato perėjo nemenką kliūčių ruožą, kurį būtų galima prilyginti sizifiškoms pastangoms be rezultatų, tačiau, kaip sako autorė, tai tik dar labiau sustiprino išsipildymo džiugesį. Ir nors šiandien būtų galima ilgai diskutuoti apie CD laikmenas kaip apie kone muziejinius, praeities laikus menančius simbolius, šis formatas informacijos perkrovos amžiuje gali būti net reikalingesnis, nei anksčiau.

„Informacijos atrinkimas ir konceptualus pateikimas yra vertybė. CD trukmė – tai bene idealus koncerto formatas, kurį kompozitorius gali sukomponuoti savo nuožiūra, kas realybėje – tikrose koncertų salėse atsitinka itin retai“, – įsitikinusi Žibuoklė Martinaitytė.

Šioje plokštelėje, kaip ir individualiuose kūriniuose, autorė tarsi kuria įtraukiantį emocinį naratyvą. Pradėdama nuo objektyvesnio vaizdinio – daugiaplanio tembriškai sodraus tolumos garsinio apibūdinimo („Horizontai“, „Tolumos mėlynumas“) – ji pamažu priartėja prie subjektyvaus santykio su nepasiekiamais toliais („Tūkstančiai durų į pasaulį“, „Apglėbtas tuštumos grožio“), galiausiai atvedantį į vidinio išskaidrėjimo būseną („Ramybės diptikai“). Akustinio priartėjimo principą galima įžvelgti ir kūrinių instrumentuotės amplitudėje – pradedant nuo didesnės sudėties orkestrinių bei chorinių kūrinių ir baigiant išgrynintu kameriniu skambesiu.

Šiame CD skambanti muzika – kupina intensyvių emocijų, joje nuolat kažkas vyksta, ir, kaip pastebi bukleto autorė muzikologė Jūratė Katinaitė, ji „įtraukia klausytoją į nerimastingą, budrų laukimą“, visada užsibaigiantį netikėtai, lyg iš pasalų užklumpančiu emociniu išlydžiu. Tuo tarpu pati kompozitorė patikslina, kad tai nebūtinai skirta „stiprių nervų klausytojams“, greičiau, – visiems, nebijantiems patirti savo pačių gelmėse glūdinčių dalykų.

Leidinys nebūtų pasirodęs be Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos paramos bei LMIC partnerių – Lietuvos kompozitorių sąjungos, San Francisko choro „Volti“ bei „Vilniaus festivalių“ geranoriško ir produktyvaus bendradarbiavimo.

Pranešimas spaudai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”