„The Washington Post“ apie atlikėjos grojimą rašė: „jos sodrus, sutelktas, skvarbus garsas raižė garsinę erdvę lyg lenktyninis automobilis, laisvai nardydamas eismo sraute (o kartais ir jį sustabdantis)“. O „The St. Louis American“ jos virtuoziškumą apibūdina kaip „beveik antžmogišką“.
Akiko Suwanai triumfavo ir laimėjo 1-ąją vietą Tarptautiniame P.Čaikovskio konkurse (1990) – viename pačių prestižiškiausių konkursų pasaulyje. Būdama vos 18 metų amžiaus ji tapo pačia jauniausia šio konkurso nugalėtoja ir iškart pradėjo įspūdingą tarptautinę karjerą. Ji yra koncertavusi su žymiausiais pasaulio orkestrais – Berlyno ir Niujorko filharmonijos, Londono simfoniniu ir Londono filharmonijos, Karališkuoju filharmonijos, Prancūzijos nacionaliniu, Bostono simfoniniu, Filadelfijos orkestru, Drezdeno valstybine kapela, Roterdamo filharmonijos orkestru, NHK simfoniniu orkestru ir daugeliu kitų aukščiausio lygio kolektyvų. Scenoje ji bendradarbiavo su tokiais pasaulinio garso dirigentais kaip Zubinas Mehta, Pierre'as Boulezas, Yannickas Nézet-Séguinas, Paavo Järvi, Lorinas Maazelis, Charles’is Dutoit, Sakari Oramo, Fabio Luisi, Jaapas van Zwedenas ir kt.
Itin iškalbingi yra kritikų atsiliepimai, liudijantys tiek stulbinamą Akiko Suwanai virtuoziškumą, tiek hipnotizuojančias interpretacijas. „American Songwriter“ pabrėžia atlikėjos „platų repertuarą ir išskirtinį techninį meistriškumą, išskiriantį ją net tarp talentingiausių pasaulio muzikų“, o „South Finland News“ rašė, kad Akiko Suwanai smuiko skambesys buvo „vienas gražiausių, kada nors girdėtų Sibelijaus salėje“, o jos interpretacijos – „novatoriškos, gaivios“, tarsi atlikėja įkvėpimo semtųsi „ne iš žemės, o iš aukštybių“.
Dėl šių savybių Akiko Suwanai šiandien laikoma viena ryškiausių pasaulio smuikininkių, nuolat kviečiama pasirodyti tokiose prestižinėse scenose kaip Niujorko „Carnegie Hall“, Berlyno filharmonija, Londono „Royal Albert Hall“, BBC „Proms“, Liucernos, Šlėzvigo-Holšteino festivaliai.
Pastarasis Akiko Suwanai sezonas buvo itin intensyvus – ji koncertavo su Liucernos simfoniniu ir Budapešto festivalio orkestrais, debiutavo su Zalcburgo „Mozarteum“ orkestru, surengė gastroles Kinijoje kartu su Halės orkestru ir dirigentu Kahchunu Wongu, taip pat gastroliavo Ispanijoje bei Kardife su Velso nacionaliniu BBC orkestru ir dirigentu Jaime’u Martínu.
Akiko Suwanai – itin įvairiapusiška atlikėja. Ji meistriškai įvaldžiusi ir originaliai interpretuojanti klasikinius šedevrus: jos diskografiją puošia visi svarbiausi koncertai smuikui (M.Brucho, F.Mendelssohno, J.Brahmso, J.Sibelijaus ir kt.). Greta to, smuikininkė yra aktyviai įsitraukusi į šiuolaikinės muzikos lauką. Ji yra daugybės naujų kūrinių pirmoji atlikėja: Akiko Suwanai parengė pasaulinę Dai Fujikuros dvigubo koncerto smuikui ir fleitai premjerą, Peterio Eötvöso kūrinio „Seven“ premjeras Liucernos festivalyje su Pierre’u Boulezu ir BBC „Proms“ su Susanna Mälkki, Toshio Hosokawos „Genesis“ su Kelno „Gürzenich“ orkestru ir dirigentu Osmo Vänskä, taip pat pirmoji Azijoje atliko Jameso MacMillano, Esa-Pekka Saloneno ir Krzysztofo Pendereckio koncertus smuikui.
Šalia intensyvios koncertinės veiklos, Akiko Suwanai puoselėja ir kultūrines iniciatyvas. 2012 m. ji įkūrė tarptautinį festivalį „NIPPON“, vykstantį Tokijuje ir Nagojoje, ir yra jo meno vadovė. Kas dvejus metus vykstantis festivalis nuolat užsako naujus kūrinius japonų ir užsienio kompozitoriams, tad smuikininkės iniciatyva čia kasmet skamba pasaulinės premjeros, atliekamos geriausių pasaulio klasikos atlikėjų.
Koncerte Vilniuje Akiko Suwanai atliks du ypatingus kūrinius: „Nostalgiją“ smuikui ir orkestrui, dedikuotą legendinio režisieriaus Andrejaus Tarkovskio atminimui, kurią sukūrė Toru Takemitsu, inspiruotas šio režisieriaus kūrybos ir jo to paties pavadinimo filmo; o taip pat garsiojo Arvo Pärto šedevrą „Fratres“ smuikui ir styginių orkestrui.
Unikaliu virtuoziškumu kerinčios smuiko garsenybės Akiko Suwanai pasirodymas – Lietuvos kamerinio orkestro koncerte spalio 29 d. Nacionalinėje filharmonijoje.
