Apie besiformuojančias ir susiformavusias bendruomenes, kriterijus renkantis muziką, miesto identitetą bei sąsajas su narkotikais 15min kalbasi su muzikos klubo „Tamsta“ vadove Ona Skernevičiūte, „Opium“ komunikacijos vadovu Pauliumi Petravičiumi, „Kablys + Club“ klubo programos kuratoriumi Gyčiu Dubausku.
Kriterijai renkantis muziką
O.Skernevičiūtės teigimu, „Tamstai“ svarbiausias muzikos pasirinkimo kriterijus – gyva muzika, o komercinė sėkmė atsiduria antroje vietoje. Vis dėlto klubas mano, jog groti kokybišką muziką apsimoka. Ši klubo koncepcija nesikeitė nuo įkūrimo pradžios, o vienu stiliumi neapsiribota: „[stiliai] keitėsi taip, kaip keitėsi muzika pasaulyje“, – teigia vadovė. Anot jos, „Tamsta“ ir ateityje žada skatinti lietuvišką kūrybą, meilę muzikai bei atgaivinti „Tamsta muzika“ festivalį.
Esminis klubo „Opium“ akcentas – elektroninė muzika. „Būtent patirtis, didžiulis susidomėjimas padeda atsirinkti kokybišką kūrybą. Pavyzdžiui, mūsų programų direktorius Vidmantas Čepkauskas-V. turi 20 metų patirtį scenoje, itin gerą skonį. Norint dirbti šiame klube neužtenka vien ateiti ir pasakyti – va, aš čia dabar dėliosiu muziką. Reikia jausti miesto pulsą, globalias tendencijas, žinoti, ko nori lankytojai. Būtent nuoseklios programos dėka klubas yra toks, koks yra šiandien – turintis aiškų identitetą bei žinomumą užsienyje.“
G.Dubausko žodžiais, klubo „Kablys“ programa 3–4 metus yra nusistovėjusi. Savaitgaliais ji skirta vien elektroninei muzikai. O pagrindiniai kriterijai, taikomi atlikėjams tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos – aktualumas, išliekamoji vertė, kelionių galimybės.
Lyginant su kitais klubais, „Kablyje“ grojama muzika yra „brutalesnė“ ir „intensyvesnė“. „Šio dalyko kaltininkai yra du. Tai – užsienio scena, kurioje pastaraisiais metais jaučiamas šio žanro pagyvėjimas. Antra, pats, kaip programos kuratorius, prijaučiu šiai krypčiai, o pastatas su dideliais kiekiais betono, industriališkumo irgi formuoja šį kelią.
Ko gero, tai susiję su bendrais pasauliniais veiksniais – socialinių problemų skaičiumi ir to eskalavimu. Tie patys matomi agresijos proveržiai transformuojasi į muziką, kuri gali suteikti atvirkštinę reakciją. Brutali muzika parodo, kad nėra taip blogai, ji padeda išvaryti vidinius demonus. Galbūt čia reikia gilesnių mokslinių įžvalgų“, – sako G.Dubauskas.
Besiformuojančios kultūrinės bendruomenės
Paklausus O.Skernevičiūtės apie žmones, kurie renkasi į „Tamstą“, ji atsako: „Klube renkasi labai plataus amžiaus, žingeidūs gyvos muzikos mylėtojai ir muzikantai. Mes neturime vienos muzikinės krypties, todėl galime džiaugtis ir labai plačia [auditorija] – nuo vaikų su tėveliais iki senjorų. Labai draugiška, kultūringa publika, todėl esame ne kartą išrinkti saugiausiu klubu Vilniuje.“
Anot vadovės, klubas sulaukia naujų lankytojų, tačiau čia yra ir senbuvių, kurie klube lankosi nuo jo įkūrimo prieš 15 metų.
P.Petravičius apie „Opium“ bendruomenę sako: „Kalbant apie madą, muziką, tendencijas, manau, kad mūsų žmonės – savotiškas avangardas. Nuo kitų klubų, į kuriuos žmonės ateina pakabinti paną arba bičą, išgerti daug šotų, skiriasi domėjimusi elektronine muzika. Bendruomenė seka muzikos madas, domisi didžėjais.“
Anot P.Petravičiaus, visais laikais klubų lankytojai būdavo vieni pirmųjų, kurie atnešdavo tam tikras madas. „Pavyzdžiui, dabar Rytų Europoje labai aiški „post-soviet“ stiliaus tendencija. Tam turi įtaką visa klubinė scena Gruzijoje, Ukrainoje (Kijevo „Схема“). Tą dalyką labai formuoja žiniasklaida – jaunimo kultūros kanalai, ieškantys naujų trendų.“
„Tačiau ne kiekvienam čia patinka“, – apie „Opiumą“ kalba P.Petravičius. Anot jo, kai kuriems klubas yra per mažas, čia daug jaunų žmonių, tačiau „daugeliu atvejų – tai jų pačių problema. Ne dvidešimtmetis kaltas, kad tu sensti ir tau reikia kažkokio komforto“. P.Petravičiaus teigimu, Lietuvoje vis dar egzistuoja dogma, jog po 30-ies žmogus „turi užsidaryti namie, pasiimt paskolą ir galų gale numirt.“
Ar egzistuoja „Kablio“ bendruomenė? G.Dubauskas teigia: „Taip, galbūt ji kuklesnė, nei norėčiau matyti. Juk Vilnius pakankamai mažas miestas, tad turėti daugiatūkstantinę bendruomenę ne visai įmanoma. Dažnai matau tuos pačius veidus kiekvieną savaitgalį. Pagrindinis aspektas, vienijantis šiuos žmones – noras klausytis muzikos, su kuria galėtum susipažinti tik Berlyne, Londone, Paryžiuje.“
G.Dubausko nuomone, „Kablio“ ir „Opium“ bendruomenės – persidengusios. „Muzikinę įvairovę mėgstantys randa sau tinkamą formatą abiejuose klubuose. Bet abejoju, kad vyksta kažkokia konkurencija“, – sako jis.
Formuoja ir miesto identitetą
Klubas „Tamsta“ apie save kaip Vilniaus naktinio identiteto dalį atsiliepia romantiškai: „Mes esame vieta, kurioje pabuvęs išeini įkvėptas. Nes gyva muzika daro stebuklus – mes tampame jautresni sau ir aplinkai“, – teigia O.Skernevičiūtė.
Jos nuomone, užsieniečiams jų klubas galėtų būti puiki vieta susipažinti su Lietuviškos muzikos identitetu: „Kiekvieną vakarą skirtinga programa, skirtingi stiliai, skirtinga publika.“
Užsienio pavyzdžiais jie nesiremia, tačiau ieško inspiracijų. Vis dėlto, vadovės teigimu, kuriantis klubui jie buvo įkvėpti tokių festivalių kaip „Montreux Jazz“, „North Sea Jazz“, „London Jazz“. O šiandien klubą įkvepia visame pasaulyje grojantys lietuviai muzikantai, pavyzdžiui, Marijus Aleksa. „Patys važinėjame po koncertus visame pasaulyje, domimės, kas vyksta Lietuvoje“, – atsako O.Skernevičiūtė.
P.Petravičius teigia, jog vienas iš „Opium“ tikslų – padėti suformuoti kitokį Vilniaus paveikslą, nes užsienyje jis dar neatrodo kaip klubinio gyvenimo centras: „Čia nėra vien „Opiumo“ užduotis, tai turėtų būti viso miesto turistinė kryptis. Tačiau čia tema, kuriai reikėtų pasisodinti savivaldybės, „Go Vilnius“ atstovus“, – sako P.Petravičius.
Jis taip pat išryškina įvaizdžio problemą – užsienyje vis dar manoma, jog lietuviai rasistai ir homofobai: „Žinoma, tokią etiketę patys pasidarėme per tam tikrus įvykius. Tačiau „Opiume“ lankėsi pusiau egiptietis, pusiau britas, kuris yra gėjus. Jis pasakojo, kad prieš skrendant jo žmonių ratas stebėjosi, tačiau atvykęs jis čia suprato, jog tai netiesa. Vilnius – iš tiesų atviras miestas.“
Kaip „Kablys“ save pristato užsieniui? „Užsienyje daug tiek savo turiniu, tiek vidine politika kokybiškų klubų. Kalbant objektyviai, „Kablys“ tikrai nebūtų kažkuo ypatingas, nes jis atitinka vakarietiškus standartus. Tačiau galima susidomėti savito grožio pastatu, ypatingu tiek eksterjeru, tiek interjeru. Savyje jis talpina istoriją, susijusią su kultūriniais renginiais. Tai pastatas, perėjęs per daug modernizacijos etapų, išlaikė daug istorinių detalių. Na, ir mūsų programa – konkurencinga daugeliui Europos klubų“, – sako G.Dubauskas.
Neseniai iškilo klausimas dėl „Kablio“ paskirties keitimo – iš kultūrinės į administracinę. Dėl vidinio susitarimo ir informacijos trūkumo šiuo klausimu atsakymo G.Dubauskas pateikti negalėjo. „Šiuo metu „Kablys“ kaip vardas susijęs su tam tikru pastato identitetu. Tačiau, kad ir kas įvyktų gyvenime, negaliu pasakyti, jog jis negalėtų funkcionuoti kažkur kitur“, – sako jis.
Ar svaigalai – klubo identiteto dalis?
15min klausė, ar svaigalai susiję su klubo „Tamsta“ identitetu. „Esame ne kartą išrinkti saugiausiu klubu Vilniuje, tai, manome, daug pasako... O prevencijos priemonės yra tokios pat, kurios yra nustatytos LR įstatymuose. Apmokome savo darbuotojus, visi stebime, kad klube nevyktų nelegalių veiksmų“, – teigia O.Skernevičiūtė.
Ar yra tekę „Opium“ klubui susidurti su atvejais, kada buvo vartojami nelegalūs svaigalai? P.Petravičius atsako: „Nenorėčiau kalbėti apie tai iš šios pusės. Galiu pasakyti, kad Lietuvoje klubinė kultūra bei elektroninė muzika ne visai teisingai yra lyginama su narkotikų kultūra. Jie atsirado ne su klubine kultūra ir tikrai ne su „Opium“ Vilniuje. Į šį klausimą reikia pagaliau pradėti žiūrėti taip, kaip žiūrima užsienyje.“
G.Dubauskas pripažįsta, kad „Kablyje“ „yra buvę policijos reidų bei atvejų, kai mes patys sugauname žmones ir imamės sankcijų. Šiuo metu „Kablio“ politika – kuo labiau pažaboti šią problemą ir mes esame vieni iš tų, kurie atidžiai žiūri, kas įeina į mūsų klubą, ką jie turi su savimi. Stengiamės kuo labiau padidinti prevenciją ir bendraujame su kai kuriomis instancijomis, kad ši problema nebūtų tokia išsikerojusi tarp jaunimo.“
Ar „Kablys“ mato sąsajų tarp naktinio gyvenimo, elektroninės muzikos bei narkotikų kultūrų? „Naktiniai klubai, o ypač elektroninės muzikos klubai, yra po padidinamuoju stiklu. Anot tam tikrų instancijų, tai didžiausią riziką turinčios vietos. Tačiau nesakyčiau, jog yra didelių sąsajų. Mieste, kuriame tai ganėtinai ribojama, narkotikų klausimas – nepakankamai europietiškas. Tokiuose didmiesčiuose kaip Berlynas, Londonas arba Amsterdamas didelė naktinės kultūros dalis itin su tuo susijusi. Tačiau sąsajos tėra abstrakčios. Juk nėra taip, jog, jeigu nebūtų šiame mieste svaigalų, tai klubai būtų tušti. Sakyčiau, kad dauguma mano rato žmonių į klubą ateina netgi absoliučiai blaivūs. <...> Apskritai norėtųsi griauti įsitikinimą, kad elektroninės muzikos klausytojas, reiveris, klubinėtojas vartoja narkotikus.“
