„Meilė klasikinėse italų dainose yra ne tik vyro meilė moteriai, bet taip pat meilė grožiui ir gyvenimui, – pastebi D.Ravini. – Savo programą Lietuvos publikai sudariau, siekdamas supažindinti su įvairiais italų kompozitoriais – tiek gerai žinomais, tokiais kaip G.Verdi, G. Puccini ar P.F.Tosti, tiek su labai įdomiais, bet mažiau girdėtais. Toks tarkim yra Alessandro Scarlatti.“
A.Scarlatti, italų baroko kompozitorius ir muzikantas, gyvenęs ir kūręs XVII amžiuje, laikomas neapolietiškos operinės muzikos mokyklos įkūrėju. Pasaulyje populiaresnis ir žinomesnis yra jo sūnus Domenico Scarlatti, grojęs klavesinu. Anot tenoro D.Ravini, A.Scarlatti kaip puikus kompozitorius prisimenamas nepelnytai per retai. Todėl atlikėjas ne tik atliks dvi kompozitoriaus dainas – „Sento nel core“ („Jaučiu širdyje“) ir „Son tutta duolo“ („Aš esu visas skausme“), bet ir dalinsis muzikos gurmanams įdomia informacija.
A.Scarlatti vadinamas „operos pradininku“, novatoriumi, sukūriusiu ne tik operos mokyklą, bet ir naujus operos standartus ir naujas taisykles. Jo kuriama muzika visiškai skyrėsi nuo to meto epochos skonio. Visų pirma, ji buvo labiau kompleksiška: savo simfonijas jis praturtino kontrapunktu, jo arijos tapo platesnės, virtuoziškesnės, o iš atlikėjų A.Scarlatti daugiau reikalavo suprasti ir išreikšti tikras emocijas, nei pačios atlikimo technikos.
Meilė klasikinėse italų dainose yra ne tik vyro meilė moteriai, bet taip pat meilė grožiui ir gyvenimui, – pastebi D.Ravini.
Operos žanrui A.Scarlatti sukūrė daug inovacijų, kurios vėliau buvo sėkmingai pritaikomos ir net vadinamos jo vardu. „Scarlatiana“ vadinama taisyklė, kad draminę operą turi sudaryti trys dalys, vėliau tapusi klasikinės simfonijos taisykle. Jo laikais styginiai instrumentai būdavo naudojami tik kūrinio pradžiai ir intarpams, tuo tarpu A.Scarlatti sugalvojo pradžią su visu orkestru. Tai jis pasiūlė vokalui akompanuoti ne vienu instrumentu, bet visu orkestru, įtraukti daugiau styginių ir pučiamųjų instrumentų. Triūbos, fleitos, obojai buvo naudojami tam tikriems efektams išgauti. Jo sumanymu orkestre atsirado rago garsas.
Muzikos pasaulyje A.Scarlatti vadinamas genijumi. Jis sukūrė daugiau nei 100 operų, 400 dainų vokalui, 200 muzikos kūrinių mišioms bei instrumentinių kompozicijų. „A.Scarlatti muzika – rafinuota, prabangi ir labai graži. Tikiu, kad mano interpretacija patiks Lietuvos klausytojams“, – sako italas D.Ravini.
Vilniaus rotušėje gegužės 5 d. koncertuosiančiam tenorui akomponuos pianistas Linas Dužinskas, renginį pristatys aktorė Edita Užaitė.
