Jauno muziko, grojančio XVIII a. italų meistrų pagaminta violončele, didžiausia aistra – neįprastų sąskambių paieškos, atskleidžiančios naujas šio sodraus tembro instrumento galimybes. Intriguojančioje koncerto programoje skambės tik D-dur bei d-moll tonacijose parašyti kūriniai. Baroko epochoje D-dur buvo laikoma šlovės tonacija, kuri puikiai atskleidžia styginių instrumentų tembrą.
XXVII Pažaislio muzikos festivalio antrasis mėnuo turtingas koncertais, kurių programose išskirtinis dėmesys violončelei. Festivalio publikai programas pristatys Kauno fortepijoninis trio, violončelių kvintetas „QuinCelli“, jaunų atlikėjų duetas „Xylos Duo“ ir kt. R.Vilensky koncertas „In D“ neabejotinai vienas įdomiausių.
R.Vilensky šiuo metu yra itin laukiamas menininkas geriausiuose festivaliuose ir koncertų salėse. Būdamas vos penkiolikos, jis debiutavo su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Jo gabumus pastebėjo pasaulinio garso violončelininkas Mstislavas Rostropovičius, muzikos meno mokė profesorius Davidas Geringas bei Latvijoje gimusi violončelininkė Eleonora Testelec.
„Per pastaruosius pandemijos metus susikaupė daug muzikos, kurią man labai norėjosi atlikti, o Johanno Sebastiano Bacho siuitas aš visada groju. Netikėtai gimė idėja – sukurti programą, kurios centre būtų viena nata – D. Didelė dalis kūrinių, kurie skambės koncerte, yra parašyti senoviniam instrumentui – violai da gamba, ir paprastai nėra atliekami violončele, kadangi ši turi tik keturias stygas, tad klausytojai išgirs mano paties darytas aranžuotes.
D-dur tonacija muzikoje yra, ko gero, pati ryškiausia, o šiais neramiais ir kupinais netikrumo laikais žmonėms, o ir man pačiam labai norisi šviesos ir harmonijos. Iš pradžių ketinau groti tik mažore parašytus kūrinius, tačiau vėliau supratau, kad ir d-moll, minorinė tonacija, dažnai skamba be galo šviesiai ir tarsi padeda išsivaduoti nuo liūdesio.“, – pasakoja violončelininkas R.Vilensky.
Pažaislio festivalio publikai skirtos programos centre – J.S.Bacho siuita violončelei solo Nr. 6 D-dur, dažnai vadinama simfonija violončelei solo. Šioje paskutinėje siuitoje, kuri yra ir ilgiausia, J.S.Bachas priverčia instrumentą pakilti į dangų. Prieš du šimtmečius parašyta siuita buvo skirta tuo metu
naujam instrumentui. Ji sukurta daug laisvesne forma nei kitos siuitos, joje yra daugiau kadencijas primenančių dalių ir virtuoziškų pasažų. Kitas žymus šios programos kompozitorius yra J.S.Bacho mokinys Carlas Friedrichas Abelis. Jis buvo bene produktyviausias kompozitorius, po baroko epochos kūręs violai da gamba. Koncerte taip pat skambės Francesco Paolo Supriano, Josepho Giuseppe‘ės Marie Clèmento Ferdinando dall’Abaco ir Giovanni Sollima kūriniai.
