Neseniai pasirodęs diskas „The Complete Mots“ (Visi „Žodžiai“) – jau antrasis V. Bacevičiaus muzikos įrašų leidinys britų įrašų kompanijos „Toccata Classics“ kataloge po 2007 m. pasirodžiusio orkestrinės muzikos disko. Abu įrašų leidinius koprodiusavo VšĮ „Muzikos informacijos ir leidybos centras“.
Naująjį V. Bacevičiaus kūrinių diską Vilniuje pristatys jo iniciatorius pianistas Gabrielius Alekna, įrašų kompanijos „Toccata Classics“ vadovas Martinas Andersonas, apie kompozitoriaus fortepijoninę kūrybą ir unikalų „Žodžių“ ciklą pasakos muzikologas Edmundas Gedgaudas. Pristatymo metu taip pat turėsime retą progą Lietuvoje išgirsti G. Aleknos atliekamus V. Bacevičiaus kūrinius.
Kaip skelbia disko pavadinimas – tai pirma fortepijoninę kompozitoriaus kūrybą pristatančios serijos dalis. Jame įrašyti visi septyni V. Bacevičiaus „Žodžiai“ įvairiems klavišiniams instrumentams (1933–1966), atspindintys naujų formų paieškas bei kompozitoriaus stiliaus evoliuciją nuo postskriabiniškų ankstyvųjų kūrinių per Stravinskio ir Prokofjevo įtakas link savito ir vizionieriško modernizmo, atliepiančio radikalioms jo amžininkų Edgard’o Varèse’o ir Stefano Wolpe’s idėjoms.
Penkis „Žodžius“ solo fortepijonui įrašė jaunosios kartos lietuvių pianistas Gabrielius Alekna; įrašant „Septintą žodį“ dviem fortepijonams jam talkino „Grammy“ apdovanojimams triskart nominuota amerikiečių pianistė Ursula Oppens, o „Antrą žodį“ vargonams atliko Niujorko Juilliardo mokyklos dėstytojas vargonininkas Matthew Lewisas. Niujorke ir Vilniuje atliktus įrašus gamybai parengė dukart „Grammy“ laureatė garso režisierė Judith Sherman. Daugiau nei pusė diske pristatomų kūrinių įrašyti pirmą kartą. Jų leidybą parėmė itin gausus rėmėjų būrys: „Yamaha Artist Services“, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas, p. Vladas Algirdas Bumelis ir kiti privatūs rėmėjai.
Keturiolikos konkursų laureatas pianistas G. Alekna yra V. Bacevičiaus muzikos ekspertas. Jis buvo pirmasis iš lietuvių, į garsiąją Juilliardo mokyklą Niujorke priimtas skiriant visą stipendiją, o 2006 m. tapo pirmuoju lietuviu, kuriam suteiktas šios mokyklos muzikos menų daktaro laipsnis. Disertacija apie V. Bacevičiaus nespausdintus kūrinius fortepijonui buvo apdovanota Richard F. French prizu kaip geriausia Niujorko Juilliardo mokyklos metų disertacija. Šiuo metu Niujorke gyvenantis G. Alekna nuolat koncertuoja Lietuvoje su žymiausiais mūsų šalies kolektyvais. Kovo 22 d. Kauno Filharmonijoje ir 25 d. Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje jis rengia koncertus su Čiurlionio kvartetu.
Sausio mėnesį kompaktinė plokštelė jau buvo pristatytas Lietuvos ambasadoje Londone, kur sulaukė ne tik didelio publikos susidomėjimo, bet ir palankaus kritikų įvertinimo. „The Classical Review“ recenzentas Richardas Whitehouse’as pažymi, kad nors visą „Žodžių“ ciklą būtų gana nepraktiška atlikti koncerte, jam puikiausiai tinka kompaktinės plokštelės formatas – nemaža dalimi dar ir dėl to, kad Gabrielius Alekna itin jautriai perteikia kompozitoriaus muzikinės kalbos paieškas. Net jeigu šios ir nėra tiek novatoriškos ar individualios, kaip kad būtų norėjęs pats kompozitorius, tai nė kiek nesumenkina jų savito žavesio. Švarus (bet ne sterilus) įrašų skambesys ir išsamus Malcolmo MacDonaldo tekstas prisideda prie teigiamo Bacevičiaus įvaizdžio, kuris šiame diske apibūdinamas kaip nuolat ieškanti, kartais išsiblaškiusi, bet visada įdomi asmenybė.“
Kompozitorius ir pianistas V. Bacevičius (1905–1970) šiandien pripažįstamas kaip viena originaliausių ir sykiu kontroversiškiausiai vertinamų XX a. lietuvių muzikinės kultūros asmenybių. Mokslus baigęs Lodzės, Kauno ir Paryžiaus aukštosiose mokyklose, jis buvo vienintelis savo laiko lietuvių pianistas virtuozas, rengė rečitalius Paryžiuje, Berlyne, Varšuvoje ir Prahoje. Tarpukario Kaune reiškėsi kaip pianistas, kompozitorius, dėstytojas, publicistas ir aistringas šiuolaikinės muzikos propaguotojas, savo „ultramoderniais“ kūriniais ir pažiūromis piktinęs konservatyviai nusiteikusią to meto Lietuvos visuomenę.
Jis buvo vienas Lietuvos narystės Tarptautinėje šiuolaikinės muzikos draugijoje (ISCM) iniciatorių ir pirmasis Lietuvos sekcijos pirmininkas. Prieš pat Antrojo Pasaulinio karo pradžią išvykęs gastrolių į Argentiną, į okupuotą Lietuvą nebegrįžo ir antrą savo gyvenimo pusę nugyveno emigracijoje JAV. Dėstė Niujorko, Bruklino konservatorijose, Long Ailendo muzikos institute, rašė straipsnius, surengė net aštuonis rečitalius prestižinėje „Carnegie Hall“ salėje, tačiau didelės pianistinės karjeros nepadarė. Versdamasis tik iš fortepijono pamokų, jis gyveno vos sudurdamas galą su galu ir visą laisvalaikį skyrė abstrakčios „kosminės“ muzikos kūrybai. Deja, jis buvo kone vienintelis savo fortepijoninės kūrybos atlikėjas, o didžioji dalis jo simfoninių kūrinių apskritai nebuvo atlikta jam gyvam esant. Daugelis jų pirmą kartą suskambėjo praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų po jo mirties, Lietuvoje. Nauja susidomėjimo V. Bacevičiaus kūryba banga kilo 2005 m. minint jo gimimo šimtmetį, kai buvo išleistos jo kūrybai ir gyvenimui skirtos knygos, natų ir įrašų leidiniai.
Londone įsikūrusi leidykla „Toccata Classics“ daugiausia dėmesio skiria kaip tik tokiai – „pamirštai žinomų kompozitorių muzikai ir puikiai nežinomų kompozitorių kūrybai“ nuo mažai žinomų baroko kantatų ir retai atliekamų romantinių simfonijų iki kompozitorių muzikos, ilgą laiką paslėptos už geležinės uždangos. 2007 m. „Toccata Classics“ išleista V. Bacevičiaus kūrinių orkestrui kompaktinė plokštelė sulaukė teigiamų recenzijų įvairiuose leidiniuose, taip pat ir svarbiausiame klasikinės muzikos žurnale „Gramophone“. Netrukus kompanija planuoja išleisti dar dviejų lietuvių kompozitorių-išeivių – Vlado Jakubėno ir Jeronimo Kačinsko – kūrinių kompaktines plokšteles, o vėliau pratęsti ir V. Bacevičiaus fortepijoninių kūrinių leidybą.
