Menininkas jau du dešimtmečius gyvena už Atlanto, bet nuolat parvyksta muzikuoti į Lietuvą ir perskrodžia savo pasirodymais jos džiazo padangę lyg kometa. Jis buvo subūręs gimtinėje kolektyvą „Naujo Atomic Orchestra“, su kuriuo gastroliavo Austrijoje ir Kroatijoje, taip pat grojo su „Traffic Trio“, vietos džiazo jaunimu bei JAV improvizuotojais.
Šiemet Dalius net dukart kilo į „Vilnius Jazz“ sceną – grojo grupėje „Horny Horns“, solo ir su saksofonininku Liudu Mockūnu.
D.Naujokaičio džiazo karjera prasidėjo Lietuvoje: nuo 1986 m. būgnininkas grojo Skirmanto Sasnausko džiazo ansamblyje, vėliau tapo Juozo Milašiaus ansamblio „Gitarmanija“ nariu, susidomėjo „noise“ muzika.
Gyvendamas Vilniuje Dalius grojo su daugeliu šalies džiazo meistrų, tarp jų – Vladimiru Čekasinu, Petru Vyšniausku, Tomu Kutavičiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, su įvairiomis roko, džiazo, panko, populiariosios muzikos grupėmis.
1995-aisiais D.Naujokaitis išvyko į Niujorką ir įsiliejo į šio miesto improvizuotojų bendruomenę – įkūrė su bendraminčiais „Kino antologijos archyve“ grupę „Free Music on Second Street“, bendradarbiavo su Eugenijumi Varkaliu, Audriumi Naujokaičiu, ypač glaudžiai – su filmininku Jonu Meku. D.Naujokaičio muzika skamba J.Meko filmuose „Happy Birthday To John Lennon”, „On My Way To Fujijama I Saw”, „This Side Of Paradise”.
Už Atlanto būgnininkas grojo ir įrašinėjo kūrinius su daugybe žinomų improvizuotojų, taip pat su kolektyvais „Nublu Orchestra“, „Now We Are Here“, „Brooklyn Bears“, „Tiger Lithy“, Nicko Gianni grupe „Evolution“, Kenny Wolleseno „Wollesonic Labaratorys“ bei „The Himalayas“, bendradarbiavo su šokių muzikos grupe „Brazilian Girls“ ir daugeliu kitų kūrėjų.
Su Niujorko menininke Sandra Koponen Dalius buvo subūręs grupę „Untytė“, grindusią savo kūrybą lietuviškomis sutartinėmis. Vėliau kitas projektas – „Rasa Rasa“, būgnininko sumanytas drauge su K.Wollesenu ir Jonathonu Haffneriu, suvienijo naujosios improvizacinės muzikos kūrėjus bei sutartinių atlikėjas iš Lietuvos. Jis dokumentuotas kompaktinėje plokštelėje „Wollesen, Haffner, & Naujo: Rasa, Rasa“, kurią 2014 metais išleido legendinė Johno Zorno leidykla „Tzadik“ .
Muzikas reiškiasi ir teatre bei kine. Su Juozu Milašiumi ir Valdu Pranuliu 1994 m. pastatė spektaklį „Moteris smėlynuose“ (pagal Kobo Abės romaną), su Vilija Naujokaitiene sukūrė muziką kino filmui „Viena meilės istorija“ (režisierius Julius Žižliauskas).
Niujorke menininkas drauge su Kenu Jacobsu sukūrė muzikinį kino projektą „Lumiere/Naujokaitis/Jacobs: Nervous System Concerts“, bendradarbiavo su moderniojo šokio grupe „Limbic Six” bei „Tiny Mythic Theatre“, sukūrė kino filmus “Durys” (“The Door”, 2011) ir “Natos “Diriguojančiai mašinai” (2012). Tai filmai, sumanyti kaip partitūros jo muzikiniam kūriniui „Diriguojanti mašina“ – atliekant šį kūrinį, dalyvavo ir Daliaus mama, kuri grojo mezgimo mašina.
„Jis yra visiškai užvaldytas savo meno. Pametęs protą dėl muzikos mūzų, jis eina į priekį nenuspėjamai ir pavojingai, kaip ir visi poetai“, – taip už Atlanto gyvenantį džiazo avangardininką apibūdino jo bičiulis J.Mekas.
D.Naujokaitis įžengė į „Vilnius Jazz“ laureatų šlovės alėją paskui džiazo grandus Viačeslavą Ganeliną, Vladimirą Tarasovą, V.Čekasiną, P.Vyšniauską, Dainių Pulauską, Arkadijų Gotesmaną. Tarp „Vilnius Jazz“ festivalio laureatų taip pat yra Juozas Milašius, Skirmantas Sasnauskas, Liudas Mockūnas, Jūratė Kučinskaitė, Romualdas Grabštas (1943-2009) ir Liudas Šaltenis (1941-1994).
