Paskutiniajame šios vasaros renginyje klausytojai išgirs Justauto ir Hìldå DJ duetą bei atlikėjo Lou-Kee ir grupės „Ministry of Echology“ gyvus pasirodymus.
Sezoną vainikuojantis vakaras kiemelio lankytojams padovanos itin platų skambesių spektrą, o mažųjų lankytojų lauks šviesos ir šešėlių žaidimams skirtos kūrybinės dirbtuvės, kurias ves šiuolaikinio cirko kūrėja ir edukatorė Marija Baranauskaitė-Liberman bei kuratorius ir edukatorius Vilius Vaitiekūnas.
Nuo 2009-ųjų gyvuojanti „Ministry of Echology“ – viena ryškiausių reggae ir dub muzikos grupių Lietuvoje. Per daugiau nei penkiolika metų keitėsi jos sudėtis ir skambesys, tačiau išliko noras groti kartu, eksperimentuoti ir kurti muziką, kurioje girdėti tiek Jamaikos muzikinės kultūros įtaka, tiek Vilniaus skambesys.
Su „SODAS 2123“ reziduojančiais grupės nariais kalbamės apie kūrybą, bendruomenę, koncertus savame kieme ir jau kuriamą penktąjį albumą.
Domininkas: Grupės istorija prasidėjo 2009-aisiais. Per tą laiką pasikeitė ir sudėtis, šiek tiek – ir muzikinė kryptis. Kas, nepaisant visų pokyčių, yra „Ministry of Echology“ jungiamoji grandis?
Paulius: Eiti kartu grot. Leisti laiką kartu. Išleisti naujų gabalų.
Dominyka: Sutinku su Paulium. Ministruose labai svarbu draugauti, aka padraugauti. Mus jungia tai, kad, nors visi esame skirtingi, kartu esame ir gana jautrūs žmonės. Stengiamės vieni kitus išgirsti, suprasti, atjausti ir palaikyti. Negaliu patikėti, kad jau tiek metų kuriam, būnam kartu ir gerai leidžiam laiką.
Domininkas: Jūsų muzika gimė Vilniuje, nors jos šaknys – Jamaikos reggae ir dub kultūroje. Ką, jūsų manymu, grupės skambesiui pridėjo būtent Vilnius?
Paulius: Vilniuje gyvybinga vadinamojo undergroundo veikla, bet nėra taip, kad čia daug kas mėgintų groti reggae ir dub’ą. Mes grojame taip, kaip mums patinka ar išeina, ir žmonėms tai patinka. Vilnius mažas, visi malasi vienoje krūvoje, čia nėra labai grynų muzikos formų, tad ir mūsų kūriniuose – visko mišinys.
Dominyka: Vilnius yra uždokumentuotas mūsų dainose. Aš čia augau, gyvenau didžiąją gyvenimo dalį, tad man atrodo, kad Vilnius neišvengiamai girdisi ir mūsų muzikoje.
Domininkas: Šią vasarą grojote viename didžiausių regio kultūros renginių mūsų regione – 25-ąjį kartą surengtame „Ostróda Reggae Festival“ Lenkijoje. Ką nuvežėt ten ir ką parsivežėt?
Paulius: Buvo labai geras „Burning Spear“ koncertas – visiškai mus užhipnotizavo. Parsivežėm mintį, kad gal reikėtų mažiau groti, neskubėti. O nuvežėm tai, ko jie dar nebuvo matę ir girdėję – savo taškalynę. Tuo ir išsiskiriame iš kitų, nuosaikesnių, labiau įprastų, klasikines reggae formas grojančių kolektyvų.
Dominyka: Tokiame gerame reggae / dub koncerte dar nesu buvus gyvenime, tad parsivežiau įkvėpimo dažniau grįžti į dub’inimo laikus, kai koncertuose būdavo daug improvizacijų ir niekada tiksliai nežinojome, kas bus toliau.
Adomas: Parsivežėm neišdildomų įspūdžių iš legendinės grupės koncerto. Atrodo, net kitaip savo groove’ą vertinti pradėjom…
Domininkas: Esate vienintelė reggae/dub žanro grupė Lietuvoje. Kaip manote, kodėl ši subkultūra Lietuvoje neįleido šaknų?
Paulius: Ne vienintelė! Yra Ignas iš Ignalinos, Adomas ir Nerijus kartais groja. Yra „Kigidi Karma“, pop reggae. Apraiškų yra. Dabar, va, jau yra net trys rankų darbo reggae / dub soundsystemai! Galbūt pas mus per šalta ir žmonėms norisi daugiau intensyvumo! Man patinka, kad mes aktyviausi ir grojam savo. Aišku, būtų smalsu, kaip kiti grotų. Tai labai kviečiu, kad kas nors dub’ą grotų!
Dominyka: Norėčiau dub’o grupėj groti… Man atrodo, šis žanras įleido šaknis. Panašu, kad viskas sukasi ratu, ir yra toks jausmas, kad dub’as vėl grįžta į žmonių ausinukus.
Adomas: Vilniuje egzistuoja ir dar viena dub’ą grojanti grupė pavadinimu „Dejahvu“. Bet visgi manau, kad turime pakankamai renginių, atstovaujančių regio kultūrai. Jie gal ir nevyksta kiekvieną mėnesį, bet kartkartėmis atsiranda.
Domininkas: Kada ir kokiomis aplinkybėmis „SODAS 2123“ tapo jūsų repeticijų ir kūrybos vieta?
Paulius: Kai SODAS kūrėsi, buvome Kirtimų kultūros centro (KKC) kolektyvas. „Kirtimai“ kaip partneriai prisidėjo vystant SODĄ, tad ir mes čia atsidūrėme kaip KKC kolektyvas.
Dominyka: Aha, pasisekė, kad Paulius gerai moka derint reikalus ir inicijuot bendradarbiavimus.
Domininkas: Kuo grojimas šioje erdvėje skiriasi nuo ankstesnių jūsų studijų ar repeticijų vietų? Ar pati aplinka kaip nors keičia jūsų kūrybos procesus?
Paulius: Labai tinkama aplinka. Turime galimybę patogiai įsirašinėti, geras vaibas, kiti žmonės aplink. Laukas, sodas – puiku. Arti visko. Toje studijoje repetuoja daug mūsų, bet ir studija didelė, tad telpame, mokame pasidalinti.
Patinka, kad šioje studijoje yra langų. Prieš tai grojome Profsąjungų rūmuose, o dar anksčiau – jaukioje erdvėje su dideliais langais Gėlių gatvėje, dar anksčiau – Jakšto rūsyje… Dabartinė studija turbūt yra profesionaliausia (šypsosi).
Dominyka: Cha cha, langų kelionė. Jakšto gatvėje galvojom, kad nė vieno lango nėra, o kai reikėjo išsikraustyt, mes jį radom. Labai liūdna būdavo į tą tamsią erdvę rūsyje lįsti… Dabartinė erdvė žiemą labai šilta – to mūsų ankstesnėse studijose nėra buvę. Ir šią erdvę mes patys iš apleisto meh pusrūsio perdarėme į veikiančią repeticijų salę. Dirbome visi kartu su daugybe muzikantų, su kuriais dabar dalijamės studija. Linksma buvo.
Domininkas: Ką reiškia būti „rezidentais“ tokioje vietoje kaip „SODAS 2123“? Jaučiatės tiesiog nuomininkais ar platesnės menininkų ir kultūros kūrėjų bendruomenės dalimi?
Paulius: Oi, per tiek metų tikrai imi jaustis jos dalimi, o ir padaryta kartu nemažai. Gera matyt žmones kaskart. Padedam vieni kitiems, kartu visko prisigalvojam. Nuostabi vieta. Long live! Tikrai nesam tiesiog nuomininkai. Truputį kaip ir šeimininkai čia esam (juokiasi).
Dominyka: Jaučiamės, jaučiamės. Šiaip labai įkvepiantis reikalas: ateini pagrot, žiūri – visi aplink zuja, kuria, organizuoja, ir jautiesi pataikęs į savo vietą – norisi irgi dar labiau spirgėti. Labai mėgstu, kad per vieną dienągali pašnekėti su muzikantais, garso sistemų konstruotojais, tapytojais, fotografais, animatoriais, kinošnikais, poetais, visokių žanrų menininkais ir kultūros veikėjais. Mažiau vienišas jautiesi.
Sveikinuosi su nepažįstamais, bet labai daug sykių matytais žmonėmis. Šis rajonas tapo ir mano rajonu. Gal iš pradžių kiek įtariai žiūrėjau, tarsi laukiau problemų – gal bus per garsiai, gal tas, gal anas, – bet labai draugiškai pavyksta sugyventi.
Domininkas: 2024-aisiais „SODAS 2123“ kieme surengėte koncertą už kelių žingsnių nuo savo studijos. Kuo tokie pasirodymai „namuose“ skiriasi nuo koncertų klubuose ar festivaliuose?
Paulius: Patogi logistika. Visi instrumentai šalia. Namuose jaukiau. Ateina visi, groji kaip sau, daliniesi ne tik muzika, bet ir vieta. Labai gera būna.
Dominyka: Gerai, kad tą vadinamąjį „majonezą“ gali studijoj leisti. Beveik kaip namuose – gali gerai pailsėti ant kilimo nukritęs. Faina, kad, jeigu ką pamiršai, labai netoli nueit pasiimt. Ir labai mėgstu, kad ir po koncerto galima nueiti į studiją.
Dirbt Tėvynės naudai ir žmonių gėrybei.
Adomas: Gal kažkiek jaukumo prideda tai, kad viskas savam kieme. „SODAS 2123“ – labai tinkama erdvė tokiems koncertams. Atviras dangus, daug pažįstamų.
Domininkas: Išleidote keturis albumus – nuo „Notes & Quotes“ iki „Horizon“. Jau turbūt pradėjote kurti naują – kokie numatomi „ministerijos“ įstatymų projektai?
Paulius: Turime naujų gabalų, ruošiamės juos įrašyt ir išleist. Džiuginti save ir kitus. Paverkti ir apverkti. Labai įdomu, koks bus šis albumas. Tai tarsi kažkoks naujas etapas. Grojam koncertuose dub’ą, bet sugalvojom labiau kreivint, tai ir sukam ritmus. Kartais geriau gaunasi, kartais nepagaunam. Norisi, kad visi išsilaisvintų ir būtų laisvi.
Dominyka: Taip, penktas albumas procese, visai jau ilgai mes jį kuriam. Niekaip negalime apsispręsti, kada daina jau pabaigta. Grupėje tiek daug galvų, tai ir įstatymų labai daug. Mėgstu, kad dalykai klostytųsi greičiau: pagauni dainą, užfiksuoji ją ir toliau eini kitų dainų ieškot. Bet šita ministerija yra labai specifinė, ir visoms galvoms reikia viską gerai apsvarstyti, persvarstyti, pergalvoti dešimt kartų, gal ir daugiau. Jeigu būtumėm siuvėjai, tai labai tiksliai viską susiūtumėm.
Adomas: Pastaruoju metu kuriame dainas labiau šokiams ir galvojame, kur dėti ramesnes (šypsosi).
Domininkas: Koks būtų jūsų „ministerijos“ pasiūlymas dabartiniam Ministrų kabinetui?
Paulius: Dirbt Tėvynės naudai ir žmonių gėrybei.
Dominyka: Galime jiems surengti dirbtuves – how to ministry.

