Patys muzikantai šį koncertą vadina netradiciniu. Ir iš tiesų – pasirodymas ne tik žavės nedažnai išgirstamais fagoto garsais, unikaliu smuiko ir fagoto duetu, bet ir šiuolaikišku klasikinių kūrinių pateikimu, pasitelkiant papildomus garsinius niuansus.
„Čia turėjo būti mūsų jubiliejinis koncertas – mano 50-mečio, o Andriaus 40-mečio, tik kad jisai pavėlavo vienais metais. Bet čia nieko baisaus!” – juokiasi Z.Levickis. Apie Lietuvoje dar retą ir neįprastą fagoto muzikos skambesį bei artėjančio pasirodymo intrigas kalbamės su projekto iniciatoriumi fagotininku A.Puplauskiu bei smuikininku Z.Levickiu.
— Andriau, esate Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fagotų grupės koncertmeisteris, Šv. Kristupo pučiamųjų kvinteto narys. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigėte meno aspirantūrą, dabar esate jos dėstytojas docentas. Papasakokite, kuo Jus patraukė šis išskirtinis instrumentas?
A.Puplauskis: Dar mokantis M.K.Čiurlionio menų mokykloje man sekėsi groti įvairiais instrumentais – mano mokytoja net klausė, ar nenorėčiau stoti į akademiją mokytis fortepijono. Tačiau paskutinėse mokyklos klasėse pradėjau intensyviai groti fagotu, ir man labai sekėsi. Taip atradau fagotą, pradėjau juo domėtis. Visų pirma pasirodė, kad Lietuvoje fagoto muzikai yra labai didelė neišnaudota niša – šis instrumentas vis dar labai mažai žinomas. Vėliau, kai pradėjau su koncertais važinėti po Lietuvą, tuo nesunkiai įsitikinau – situacija ypač liūdna periferijoje, kur fagoto niekas nematęs ir net nežino. Taip gimė mintis kartu su savo bendraminčiais, pučiamųjų kvintetu, užsiimti švietėjiška veikla – keliauti, rengti edukacines programas, pasakoti apie instrumentus. Fagotas man vis dar yra neatrastų galimybių laukas – rašiau ir mokslinį darbą apie tai, toliau jį nagrinėjuosi, išbandau naujose šviesose.
— Ar kompozitoriai noriai kuria fagotui?
A.Puplauskis: Pasaulinėje muzikinėje literatūroje iš tiesų yra nemažai fagoto muzikos aukso fondų. Tarkim, net tokie žymūs grandai kaip Johnas Williamsas, vienas garsiausių šiuolaikinių amerikiečių kompozitorių, yra parašęs koncertą fagotui su didelės sudėties simfoniniu orkestru. Užsienyje fagotas, žinoma, nėra tokio populiarumo kaip smuikas ar violončelė, bet jis tikrai yra mėgstamas ir propaguojamas instrumentas.
Tuo tarpu Lietuvoje fagotas yra nepelnytai neįvertintas. Primirštas net ne tas žodis – jis paprasčiausiai dar neatrastas. Dėl to 2009 m. išleidau kompaktinę plokštelę „Fagotas lietuviškai“, kur surinkti geriausi Lietuvos kompozitorių kūriniai fagotui. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Lietuvos kompozitorių repertuaras fagotui labai siauras ir neatskleidžiantis tikrųjų instrumento galimybių. Todėl aš visą laiką raginu kompozitorius rašyti fagotui, ir rašyti atitinkamai.
— Ar fagoto muzika gali būti pritaikoma ir ne klasikiniame repertuare?
A.Puplauskis: Taip, iš tiesų – fagotas yra labai daug galimybių turintis ir plačiai pritaikomas instrumentas. Žymus amerikiečių fagotininkas Paulis Hansonas fagotu groja džiazą su pačiais žymiausiais pasaulio džiazmenais. Fagotas daug kur puikiausiai pritampa – jis turi milijoną atspalvių ir milijoną netradicinių garsų, kurie gali būti naudojami.
— Gegužės 7 d. Jūsų koncerte išgirsime ir kūrinių premjerų Lietuvoje?
A.Puplauskis: Koncerte pirmą kartą Lietuvoje atliksime N.Paganinio Koncertinį duetą smuikui ir fagotui. Iš tiesų tai labai mažai žinomas kūrinys, ir aš jį visai atsitiktinai atradau labai neseniai. Pasaulyje labai mažai kas groja šį kūrinį, tad įrašų beveik nėra, o ir natų iš pradžių nepavyko rasti – jos keliavo daugiau nei pusę metų tiesiai iš Italijos. Smuiko ir fagoto duetas yra gana unikalus dalykas, tokiai sudėčiai parašyta labai mažai kūrinių. Dar įdomiau, kad pats N.Paganinis parašė šį kūrinį – tai nėra perdirbinys.
Z.Levickis: Taip pat pateiksime įdomią N.Paganinio Kaprizo interpretaciją. Šį kūrinį grosim trise, ir vienu metu skambės net keturi autoriai: N Paganinis, K.Szymanowskis, J.Brahmsas ir M.Allardas. Šitą klausytojams sunku paaiškinti, geriau išgirsti.
— Esate minėję, kad koncerte išgirsime ir netradicinį klasikinių instrumentų skambesį?
Z.Levickis: Šiame koncerte į kai kuriuos kūrinius pažvelgsime kitu kampu – kartu su savo įprastais instrumentais naudosime ir elektrinius garso procesorius papildomoms instrumentų garso charakteristikoms išgauti. Groti su procesoriumi yra kitaip – pasigarsina visi niuansai, dėl to reikia groti ypač tiksliai. Lietuvoje neteko girdėti, kad smuikininkai grotų su elektriniais procesoriais – nebent džiazuojantys smuikininkai. Todėl man labai įdomus šitas eksperimentas, bet kartu ir labai jaudinuosi dėl klausytojų reakcijos. Mano gyvenime jau buvo keli atsitikimai, kai reikėjo priimti netradicinius sprendimus, ir buvo baisu, kad klausytojams gali nepatikti, bet tuomet tai pasiteisino. Tikiuosi, kad ir dabar pasiteisins.
— Panašu, kad laukia labai įdomus koncertas.
A.Puplauskis: Mums tai labai įdomus, tikimės, kad ir klausytojams.
Zbignievo Levickio (smuikas), Andriaus Puplauskio (fagotas) ir Eglės Andrejevaitės (fortepijonas) kamerinis koncertas „Muzikinis kaprizas“ įvyks gegužės 7 d. 18 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietus galite įsigyti „Tiketoje“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.
