Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 23d. 13:04

LKT pirmininkė: „Neįsivaizduoju, kaip užtikrinti poreikius su turimais resursais“

Asta Pakarklytė
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Asta Pakarklytė
Trečiadienį Kultūros komiteto posėdžio metu naujoji Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininkė Asta Pakarklytė pristatė artimiausių darbų planus. Susitikimo metu ji išreiškė rūpestį esą jos vadovaujamoje institucijoje trūksta darbuotojų – kartais vienam projekto valdymui tenka dvi valandos.

Į problemos išryškinimą Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis reagavo taip: „Jūsų frazė, kad neįsivaizduojate, ką čia dabar reikės daryti, nuskambėjo keistai. Einant į tokias pareigas primiausia turėjote susipažinti su padėtimi ir jau ateiti bei pasiūlyti, ką reikia daryti. Bet toks mano komentaras galbūt daugiau asmeninio pobūdžio.“

Peršasi išvada, kad trūksta patirčių ar žinių, kaip gerai įdarbinti priemones.

Komentuodamas darbuotojų trūkumą, Seimo narys Kristijonas Bartoševičius sakė, kad LKT pastaruoju metu stipriai modernizavosi:

„Man keista, kad taip stipriai įdarbinę kompiuterines sistemas, registrus, vis tiek stokojame žmogiškųjų išteklių. Peršasi išvada, kad trūksta patirčių ar žinių, kaip gerai įdarbinti priemones.“

A.Pakarklytė teigė, kad netolimoje ateityje LKT pasiūlys dar daugiau elektroninių paslaugų. Tačiau žmonės nori mažiau biurokratijos, sakė ji.

Pasak jos, kitose šalyse kuratoriai lankosi tuose renginiuose, skaito leidinius, stebi, kaip jiems sekasi.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kristijonas Bartoševičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kristijonas Bartoševičius

Kaip teigė A.Pakarklytė, tarp svarbiausių LKT klausimų yra strateginių finansavimo konkursų atrankos, ekspertų duomenų bazės papildymas, sprendimai dėl II 2021 m. finansavimo etapo, kartu su bendruomene ir LRKM – 2022 m. Gairių redakcija bei pasirėmus tyrimais, suformuoti naują LKT strategiją bei finansavimo modelį.

Pirmininkė priminė, kad iki birželio 28 d. 10 val. LKT laukia pasiūlymų dėl finansavimo sąlygų bei instrumentų, nes ruošiamasi 2022 metų Gairių tvirtinimui.

A.Pakarklytė: „Lėšų liko labai nedaug“

Kalbėdama apie 2021-ųjų antrojo etapo finansavimą, A.Pakarklytė atkreipė dėmesį į susidariusį 23 mln. eurų poreikį. Finansuoti LKT galės tik 4 mln.

Tuo metu 2021-ųjų metų pirmajame etape žmonės prašė 48 mln., o paskirstyta buvo 16 mln.

Pasak jos, šį kartą visose srityse poreikis stipriai didėjo.

Aiškinosi, ko tikisi kultūros bendruomenė

„Matome, kad pareiškėjai ekspertinio vertinimo metu tikėtųsi sužinoti žymiai daugiau nei tik balą ar konsoliduotą ekspertinį vertinimą, kuris kartais būna kiek pernelyg formalu ar grįstas prioritetais ir kriterijais. Kitaip tariant, kartojasi tos pačios formuluotės“, – sakė A.Pakarklytė.

Anot jos, pareiškėjai iš LKT tikisi daug – turinio, bendravimo, konsultacijų. „Ir netgi greičio“, – sakė ji.

LKT yra labiausiai apkrauta paraiškų kiekiu, tenkančiu vienam darbuotojui.

„Nelabai įsivaizduoju, kaip užtiktinti šiuos poreikius su turimais resursais“, – išrykino naujoji pirmininkė.

Posėdžio metu ji teigė nagrinėjusi meno tarybas užsienyje:

„Pasirinkau Angliją, Kanadą, Suomiją ir pamačiau, kad LKT yra labiausiai apkrauta paraiškų kiekiu, tenkančiu vienam darbuotojui.“

Pasak jos, LKT buvo priėjusi prie tokios situacijos, kad vieno projekto valdymui likdavo tik dvi valandos. „Tai yra tiesiog neįtikėtina, nes į jas įeina konsultacija su projekto rengėjais, sutarčių parengimai, ataskaitos. O jeigu dar kas nors atsitinka ir teikiami prašymai nukelti projektą...“

Posėdžio metu ji aptarė gegužės menėsį vykusią LKT grįžtamojo ryšio apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 700 kultūros ir meno bendruomenės atstovų.

Apklausoje buvo išreikšti ekspertinio vertinimo lūkesčiai. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė pareiškėjų nėra patenktinti projekto rezultatų pateikimo forma. „Tai yra ekspertų pateiktas konsoliduotas vertinimas, kurį pareiškėjai gali gauti pagal užklausas“, – aiškino A.Pakarklytė.

Tiesa, pateikimo forma labiausiai patinka viešojo sektoriaus atstovams.

Pasak apklaustųjų, ekspertinio vertinimo komentare trūksta paraiškos trūkumų aptarimo. „58 proc. apklaustųjų yra kreipęsi į LKT kuratorių dėl ekspertinio vertinimo rezutatų (dažniau kreipiasi NVO nei kitos grupės“, – rašoma A.Pakarklytės skaidrėse.

Pasirodo, kad dalyvaujantiems yra aktualios rekomendacijos dėl paraiškų tobulinimo bei argumentai, kodėl skirta tam tikra suma.

„Kaip ir minėjau, buvo daug kitų klausimų. Pavyzdžiui, ar pareiškėjai yra apskritai susipažinę su LKT dokumentais? Daugiau nei 90 proc. atsakė teigiamai. Pastebėjome, kad pareiškėjams, kurie konsultuojasi su LKT (daugiausia kuratoriais), galimybė gauti projekto finansavimą yra didesnė. Tą aktyviai daro NVO (90 proc.), mažiau konsultuojasi MKO (65 proc.)“

2 proc. (16 žmonių) nurodė, kad jiems būtų svarbus ekspertų, vertinusių paraiškas, viešumas. „Turėčiau čia atkreipti dėmesį, kad tiesaus klausimo apie pavardžių išviešinimo prie rezultatų mes neuždavėme. Žmonės tiesiog prie vertinimo patys pridėjo tokius prierašus. Visgi ryškėja tendencija, kad respondentai labiau norėtų grįžtamojo ryšio nei pavardžių.“

Asmeninio albumo nuotr./Asta Pakarklytė
Asmeninio albumo nuotr./Asta Pakarklytė

A.Pakarklytė: „Jeigu būčiau ekspertė, nebijočiau būti viešinama“

Seimo narys Vytautas Kernagis pasiteiravo asmeninės A.Pakarklytės nuomonės apie ekspertų, vertinusių konkrečia paraišką, viešinimą.

„Aš nekalbu apie viešas duomenų bazes“, – teigė jis.

„Pateiksiu dvejopą atsakymą, – reagavo pirmininkė. – Jeigu būčiau ekspertė, nebijočiau būti viešinama. Suprantu, kodėl tai būtų daroma. Sutikčiau būti suvalgyta. Bet girdžiu, ką teigia mano kolegos – ekspertai, kiti tarybos nariai. Girdžiu labai daug atvejų, kai yra daromas poveikis ekspertams. Pastebėkime – jie yra tarsi nevieši, bet tam tikri žmonės vis tiek sužino, kas ekspertuoja arba sąrašuose įsivertina, taip pat kas yra pakviestas. Atsižvelgdama į tai, neskubu teigti, kad viską reikia kuo greičiau išviešinti.“

„Kita vertus, ką tik pristačiau grįžtamojo ryšio apklausą, kurios duomenimis, žmonės tikisi ne pavardžių, o turinio“, – sakė ji.

Tuo metu V.Juozapaitis: „Jeigu atsitinka tokie atvejai, kad ekspertas yra spaudžiamas arba veikiamas, jis privalo deklaruoti tokį veikimą ir tučtuojau nusišalinti. Dėl spaudimo kitiems žmonėms – LKT nariai, priimantys galutinį verdiktą, lygiai taip pat atsakingi. Ir dar labiau. Vadinasi, pagal tokią logiką LKT nariai turėtų būti ne vieši. Bet šis klausimas jau daugelį metų sukasi ir jis turės būti išspręstas taip, kad ekspertai būtų viešinami po rezultatų paskelbimo.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Kernagis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Kernagis

Rolandas Palekas: „Nekokybiškas projektas gali diskredituoti iškilų vardą“

Stasys Tumėnas teiravosi, ar LKT atsižvelgs „į subtilius momentus“, vertindama projektus, teikiamus jubiliejiniams metams? Tarkime, Mikalojaus Konstantino Čiurliono 150-ajam jubiliejui.

„LKT tuo metu gauna daugybę projektų, skirtų tiems metams įamžinti, o tarybos nariai visiškai neatsižvelgia, kad tie metai ypatingi, – sakė jis. – Tarkime, mes paskelbiame Vytauto Mačernio metus, tačiau į mus, politikus, žmonės kreipiasi su klausimais, kad jokio finansavimo negavo."

A.Pakarklytė sakė, kad papildomo finansavimo tam nėra. „Tikiu, kad ekspertai, tvarkydami paraiškas, atsižvelgia į tam tikrų personalijų metus. Bet jeigu projektai nėra kokybiškai išplėtoti, tai ekspertai tiesiog neskiria balų."

Į diskusiją įsitraukęs LKT narys Rolandas Palekas taip pat pabrėžė kokybę. „Nekokybiškas projektas gali diskredituoti iškilų vardą.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rolandas Palekas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rolandas Palekas

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

00:42
06:13
24:15

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas