Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 11d. 21:03

Didelės ambicijos viename mažiausių šalies miestų. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos istorija

Alvydas Stauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Alvydas Stauskas

„Sekmadienis yra išeiginė, bet jei atvykę žmonės nori užsukti į galeriją, pasiskambina. Kadangi mes visi čia vietiniai, greitai atvažiuojam, visus norinčius be problemų įleidžiam. Mažoj bendruomenėj viskas paprasčiau“, – sako Dusetose, viename mažiausių šalies miestų, įsikūrusio kultūros centro renginių organizatorė Margarita Simokaitytė.

Kultūros centras Dusetų dailės galerija šią gegužę buvo pripažintas geriausiu antros kategorijos kultūros centru Lietuvoje. Kultūros ministerijos įsteigta premija už pastarųjų penkerių metų centro veiklą patvirtina centro direktoriaus Alvydo Stausko keliskart išsakytą mintį – Dusetose veikti yra ką.

Būna, žmonės čia tūkstančiais plūsta pasižiūrėti Dusetose gyvenančio vieno garsiausių Lietuvos dailininkų – Šarūno Saukos – parodos. Būna, jog dar didesni žiūrovų srautai apsilanko kasmetinėse Sartų lenktynėse. Bet iš tiesų čia visų svarbiausi yra ne atvykėliai, o vietiniai dusetiškiai.

„Kai komisija atvažiavo kalbėtis, sakė, jog tiek mūsų parodos, tiek renginiai yra kitokie, ne tokie, kokie tradiciškai būna kultūros centruose. Esame maža žuvytė didelėj Lietuvos jūroj ir gauti apdovanojimą yra labai didelis įvertinimas“, – pasakoja M.Simokaitytė.

Kultūros centro ir dailės galerijos jungtuvės

Netradicinis pavadinimas – Kultūros centras Dusetų dailės galerija – gimė, kai 2012 m., po penkerius metus trukusios renovacijos, Dusetų dailės galerija persikraustė į naująsias patalpas, drauge prisijungdama ir kultūros centrą.

„Palikom tokį keistą pavadinimą, kad neišnyktų Dusetų dailės galerijos vardas ir įvaizdis. Nes dailės galerija gyvuoja jau 24-erius metus. Kurį laiką priklausėm Zarasų kultūros centrui, anksčiau glaudėmės seniūnijos patalpose“, – sako A.Stauskas ir priduria, kad dailės galerija su kultūros centru yra susijungusi tik dviejuose miestuose – Dusetose ir Šiauliuose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alvydas Stauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alvydas Stauskas

Anot A.Stausko, tai, kad kultūros centras sulaukė renovacijos ir šiandien vietoje medinio avarinės būklės pastato turi modernias patalpas su parodine erdve ir 250 vietų renginių sale, rodo, kad Dusetos yra po laiminga žvaigžde: „Nedaug Lietuvoj miestelių, kur kultūros centrai renovuojami – iš tiesų tik rajonų centruose renovacija vykdoma. Bet Dusetos turėjo stiprią galeriją, gerus kolektyvus, pavyzdžiui, daug metų gyvuojantį chorą. Tai, turbūt, mums ir padėjo.“

Kultūros centras Dusetų dailės galerija turi dar du padalinius – Antalieptėje ir Antazavėje, jie glaudžiasi seniūnijų patalpose. Tačiau Antazavės padalinį ketinama perkelti į šiuo metu renovuojamą dvarą: „Renovacija turėtų baigtis per porą metų. Bus įrengta salė, repeticijų kambariai“, – teigia M.Simokaitytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija

Dusetų dailės galerija ir 5000 lankytojų Š.Saukos parodoje

Kodėl Dusetose tiek daug dailininkų, o šioje vietovėje išskirtinis dėmesys skiriamas vizualiesiems menams? Pasak A.Stausko, tai – sustiprinto dailės mokymo Dusetų gimnazijoje pasekmė.

„Buvau pirmokas, kai sustiprino dailės mokymą. Turėdavom 5–6 savaitines dailės pamokas“, – sako centro direktorius A.Stauskas.

„Ir aš ten mokiausi, ir direktorius mano mokytojas buvo“, – juokiasi M.Simokaitytė.

Dailininkų pedagogų Romualdo Pučeko, Eugenijaus Raugo ir Alvydo Stausko iniciatyva, 1995-aisiais buvo įkurta Dusetų dailės galerija: „Tuo metu gyvenom tikėjimu išeiti į pasaulį, į platesnius vandenis – ir mes patys, kuriantys dailės mokytojai, ir norėjom savo mokiniams atvežti pačių geriausių menininkų kūrybą, tiek Lietuvos, tiek užsienio. Turėjom tokią svajonę ir ją įgyvendinom.

Susibūrėm kaip dailininkų kolektyvas, kuris ne mažėja, o didėja. Dabar mūsų galerijoje pristatomi Dusetų krašte gimę, augę, gyvenę ar gyvenantys menininkai, čia kūrybines erdves turintys autoriai. Turime daugiau nei trisdešimt kuriančių menininkų – fotografų, dailininkų, skulptorių, keramikų“, – pasakoja A.Stauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija

Dusetų dailės galerija priklauso Lietuvos galerininkų asociacijai, dalyvauja „ArtVilnius“ meno mugėje, kur galerija ir menininkai yra pelnę apdovanojimų. Galerijos parodos yra eksponuojamos ir už Dusetų ribų – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Buvo laikas, kai patys ieškojom menininkų. Dabar galerija jau yra žinoma ir mes be vargo surandam autorius, o dažniausiai jie siūlosi mums – nors ne viską, aišku, galim paimti, nes norime išlaikyti meninį lygį“, – teigia centro direktorius.

Galerijoje pristatomi Šarūno Saukos, Nomedos Saukienės, Mykolo Saukos, Algio Gaižausko, Remigijaus Kriuko ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės, Arvydo Stanislovo Každailio, Normantės Ribokaitės ir kitų menininkų darbai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija

Praėjusiais metais vykusioje Šarūno Saukos parodoje Dusetų dailės galeriją per pusantro mėnesio aplankė 5000 žmonių, o ekskursijos į Dusetas atvažiuodavo autobusais.

„Dabar pats Š.Sauka sako: „O kam man vežti darbus į Vilnių ar kažkur kitur? Tegul jie visi važiuoja čia“, – juokėsi A.Stauskas.

2008 metų vasarą Dusetose ant ežero kranto atidarytas ir nedidelis skulptūrų parkas, kuriame lankytojai gali išvysti Mykolo Saukos, Juozo Lebednyko, Rimvydo Daužvardžio, Romualdo Pučeko ir kt. autorių kūrinius.

Nuo folkloro kolektyvų iki džiazo koncertų

Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje netrūksta ir kitų veiklų: spektaklių, koncertų, filmų peržiūrų, seminarų. Čia veikia ir 13 meno kolektyvų – mėgėjų teatras, folkloro ir vokaliniai ansambliai, moterų choras ir kt.

„Jeigu vyksta parodos atidarymas, bandom suderinti, kad tie patys lankytojai galėtų nueiti, pavyzdžiui, į koncertą, ir atvirkščiai. Kaip žinia, visur yra lankytojų srauto stygius, nėra paprasta žmones prikviesti, kad atvažiuotų, ateitų, dalyvautų. Mūsų vietovė nėra didelė, bet žmonės apie mus jau žino. Reklamą stengiamės kuo plačiau paskleisti“, – sako M.Simokaitytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Margarita Simokaitytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Margarita Simokaitytė

Anot A.Stausko, Dusetose galima išgirsti ir klasikos, ir džiazo: „Žiūrovai į solidesnį koncertą atvažiuoja ir iš Zarasų, Utenos, Rokiškio. Juolab kad 30 kilometrų spinduliu nelabai yra kultūros centrų arba kažkokios kultūrinės veiklos.“

Pasiteiravus, ar organizatorių neriboja dabartinės salės techninės galimybės, M.Simokaitytė sakė, jog nors ne visada pavyksta žengti koja kojon su naujovėmis, skųstis nėra kuo: „Kartais lauko renginiams technikos trūksta, turim nuomotis ją iš kitur, bet salėje turime pakankamai atnaujintą garso ir šviesos techniką, kuri tenkina ir mus, ir atvykstančius. Stengiamės, kiek leidžia mūsų galimybės, techninę bazę kasmet papildyti.“

Šiuo metu 17 darbuotojų turintis kultūros centras ieško ir choreografo. „Rasti choreografą sudėtinga. Tie, kurie jau dirba tokio pobūdžio darbą kažkur kitur, sunkiai gali priderinti ir darbą Dusetose, todėl būtų geriausia, kad dirbtų čia gyvenantis žmogus. Tai suderinti nelengva, bet mes nepaleidžiam tos vilties ir tikimės, kad kažkada choreografą turėsim. Choreografija gerokai papildytų mūsų renginius. O norą šokti yra išreiškę ir patys dusetiškiai“, – sakė M.Simokaitytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija

Iššūkis – finansai

Pasiteiravus, kas sunkiausia, vystant kultūrines veiklas Dusetose, kultūros centro darbuotojai teigia, jog didžiausias jų galvos skausmas yra finansai.

„Norint padaryti kažką įspūdingo, reikia pinigų. Anksčiau būdavo kiek lengviau su projektais, šiandien juos laimėti tapo sunkiau“, – sako M.Simokaitytė.

A.Stauskas, kuris yra regioninės kultūros tarybos komisijos narys, teigia, kad lėšų visiems neužtenka: „Trys milijonai yra skiriami dešimčiai apskričių. Kiekvienoje jų yra kokie šeši rajonai. Todėl rajono veiklai metams viso labo tenka 40 000–50 000 eurų.“

Pasak kultūros centro darbuotojų, pagrindinis jų finansavimo šaltinis yra Zarasų rajono savivaldybė. Centras taip pat teikia paraiškas į Kultūros tarybos programas, prie renginių įgyvendinimo prisideda vietos verslininkai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kultūros centras Dusetų dailės galerija

Tačiau finansai svarbūs kalbant ne tik apie renginių organizavimą: „Mūsų rajonas pagal visus rodiklius yra vienas skurdžiausių. Nėra stebėtina, kad ir mūsų darbuotojų atlyginimai bei finansavimas nėra kažkoks ypatingas. Kitas mūsų iššūkis – lankytojų pritraukimas ir čia vėl svarbi ekonominė prizmė. Nes jeigu nėra sukurta daug darbo vietų, jeigu atlyginimai rajone maži, gali būti, kad žmogus ir nebeįpirks bilieto į mokamą kultūrinį renginį“, – kalbėjo A.Stauskas ir pridūrė, kad kultūros centre netrūksta ir nemokamų renginių.

Vis dėlto žmonių skaičius, anot M.Simokaitytės, nėra pagrindinis kriterijus: „Jei norėsim, kad būtų gerai, ir bus gerai. Kad ir kiek tų žmonių bebūtų.“

Komentarai: 1
Temos: 1 Dusetos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas