Sekite 15min Google
Beveik 1 tūkst. žmonių palaikų, rastų Malalmuerzo, Carigüela ir Majólicas urvuose, analizė pirmą kartą leido tiksliai nustatyti jų amžių ir parodyti, kad žmonių valgymo atvejų būta skirtingais laikotarpiais ir įvairiomis socialinėmis aplinkybėmis.
Vienas labiausiai pribloškiančių atvejų aptiktas Malalmuerzo urve. Tyrėjai mano, kad maždaug 5000 m. pr. Kr. čia galėjo įvykti kolektyvinio smurto epizodas, po kurio buvo valgomi žuvusiųjų kūnai.
Praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo tada, kai šios archeologinės vietovės tapo svarbiais priešistorinio kanibalizmo tyrimų objektais, tarptautinė mokslininkų komanda iš naujo ištyrė palaikus. Tyrėjai pasitelkė radioaktyviosios anglies datavimą ir naujus tafonominės analizės metodus.
Rezultatai rodo, kad neolito laikų kanibalizmas Iberijos pusiasalyje nebuvo pavienis reiškinys. Tokia praktika skirtingais laikotarpiais ir įvairiomis socialinėmis aplinkybėmis kartojosi, o panašių įrodymų aptikta ir kituose Europos regionuose.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Archaeological Science“. Jame dalyvavo Ispanijos, Austrijos, Brazilijos ir Argentinos universitetų bei tyrimų centrų mokslininkai.
Kanibalizmo pėdsakai – trijuose Granados urvuose
Mokslininkai ištyrė beveik 1 tūkst. žmonių palaikų, ieškodami sąmoningo kaulų apdorojimo požymių. Mikroskopu buvo analizuojamos pjovimo žymės, lūžiai ir dantų pėdsakai, o statistinė analizė, mašininis mokymasis ir tiesioginis radioaktyviosios anglies datavimas padėjo nustatyti, kada ir kaip palaikai buvo paveikti.
Visuose trijuose urvuose aptikta su kanibalizmu siejamų požymių – pjovimo žymių, kaitinimo bei įkandimų pėdsakų, tačiau kiekviena vietovė pasakoja skirtingą istoriją.
Visuose trijuose urvuose aptikta su kanibalizmu siejamų požymių – pjovimo žymių, kaitinimo bei įkandimų pėdsakų.
Malalmuerzo urve rasta smurto požymių, Carigüela atskleidė, kad tokia praktika čia kartojosi, taip pat rastas išskirtinis elgesys su žmonių kaukolėmis, o Majólicas pateikė galimų ritualinių praktikų įrodymų.
Dešimtmečius priešistorinis kanibalizmas dažnai buvo vertinamas kaip vienalytis reiškinys. Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad iš pirmo žvilgsnio panašios praktikos galėjo atspindėti visiškai skirtingas socialines aplinkybes. Norint suprasti jų reikšmę, būtina kartu vertinti palaikų chronologiją, archeologinį kontekstą ir kauluose išlikusius pėdsakus.
Malalmuerzo urve – galimų žudynių ir kanibalizmo pėdsakai
Malalmuerzo urvas pateikė vieną įspūdingiausių tyrimo rezultatų. Palaikai leidžia manyti, kad maždaug 5000 m. pr. Kr. čia galėjo įvykti kolektyvinio smurto epizodas. Jame galėjo dalyvauti skirtingo amžiaus žmonės, o vėliau jų kūnai buvo vartojami maistui.
Carigüela urve naujai nustatytos datos atskleidė kelis kanibalizmo epizodus, vykusius skirtingais neolito laikotarpiais. Tarp neįprasčiausių radinių – dvi kaukolės, pakeistos taip, kad galėtų būti naudojamos kaip indai.
Naujausias epizodas užfiksuotas Majólicas urve, maždaug 3800 m. pr. Kr. Šis atvejis, panašu, nebuvo susijęs su smurtu. Kai kurie raudonai nudažyti cinoberiu kaulai, leidžia mokslininkams svarstyti apie galimas ritualines praktikas.
Neolito kanibalizmas kartojosi skirtingose Europos vietose
Trys Granados vietovės įsilieja į platesnį Europoje pastebimą reiškinį. Manoma, kad neolito laikų kanibalizmas nebuvo nuolatinė praktika – jis buvo labiau paplitęs tam tikrais laikotarpiais ir konkrečiuose regionuose.
Antropofagijos atvejų daugiausia nustatyta trimis laikotarpiais: VI tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje, V tūkstantmečio pr. Kr. viduryje ir III tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje. Pastarasis laikotarpis jau priklauso bronzos amžiui.
Nors tyrėjai nenustatė vienos priežasties, galinčios paaiškinti visus šiuos atvejus, jie mano, kad kanibalizmo epizodai galėjo būti susiję su socialinės organizacijos pokyčiais, skirtingų grupių tarpusavio santykiais ir tuo, kaip tuo metu buvo suvokiama mirtis bei smurtas.
Nauji metodai atskleidė prieš dešimtmečius iškastų palaikų paslaptis
Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į istorinių archeologinių kolekcijų mokslinę vertę. Šiuolaikiniai tyrimo metodai leidžia gauti naujos, anksčiau neįmanomos informacijos apie prieš kelis dešimtmečius iškastus palaikus.
Tarp tyrimo autorių – Miguelis C. Botella, tuo metu vadovavęs Granados universiteto Teismo archeologijos laboratorijai. Jo darbai buvo itin svarbūs tiriant šiuos palaikus.
„Jo darbas padėjo Malalmuerzo, Carigüela ir Majólicas vietovėms tapti svarbiais Europos vėlyvosios priešistorės kanibalizmo tyrimų objektais“, – teigia tyrimo autorius Francescas Marginedas.
