Sekite 15min Google
Ši sinagoga buvo pastatyta lygiai prieš 90 metų, tačiau didžiąją laiko dalį ji tarnavo ne žydų bendruomenei, bet sovietiniam kolūkiui. Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą – 1936 m. – iškilęs medinis žydų maldos pastatas laikomas jauniausia sinagoga mūsų šalyje.
Skaičiuojama, kad iki mūsų dienų Lietuvoje išliko 17 medinių sinagogų (dar, bene, 7 – mūrinės) ir tai yra didžiausias skaičius visoje Europoje. Keletas jų – Pakruojo, Žiežmarių, Alantos bei Kurklių – yra restauruotos ir pritaikytos kultūriniam gyvenimui.
Ketvirtąjį veiklos sezoną skaičiuojančioje Kurklių sinagogoje reguliariai rengiamos parodos, koncertai bei edukacinės veiklos, kurios vietos gyventojus bei atvykusius svečius supažindina su šio miestelio žydų bendruomenės istorija, ryškiausiomis litvakų asmenybėmis bei jų kūryba.
Maldos vieta paversta sandėliu
Žydų bendruomenė Kurkliuose žinoma nuo XVII a., o XIX a. pabaigoje čia gyveno 257 žydai, kurie sudarė 32 procentus visų miestelio gyventojų.
Kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų bei miestelių, žydai Kurkliuose vertėsi smulkiuoju verslu – veikė mėsinė, vaistinė, audinių parduotuvė ir net du malūnai. Taip pat buvo ir 6 smulkieji amatininkai: kepėjas, siuvėjas, kurpius, krosnių mūrininkas, metalo apdirbėjas ir mėsininkas.
Pirmieji istoriniai šaltiniai liudija, kad jau 1706 m. Kurklių žydų bendruomenei buvo leista statyti bendruomenės susirinkimų ir religinėms apeigoms skirtą pastatą. XIX–XX a. Kurkliuose būta dviejų sinagogų – žieminė, kuri turėjo krosnį, ir vasarinė.
1936 metais šalia Dubelės upelio iškilo Povilo Jurėno suprojektuota nedidelė medinė sinagoga. Tai yra vėliausiai Lietuvoje pastatyta sinagoga, kuri žydų bendruomenei tarnavo vos penkerius metus.
Kultūros paveldo ekspertų teigimu, ši sinagoga Lietuvoje unikali virš pastato iškilusiu laiptinės bokšteliu, kuris buvo papuoštas dviem Dovydo žvaigždėmis bei stačiakampiais langais su trikampio formos viršutine dalimi.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1923 m., vykdyto gyventojų surašymo duomenimis, Kurkliuose gyveno 181 žydų tautybės asmuo, o prieš Antrąjį pasaulinį karą – apie 90 žydų. Nacių okupacijos metais didžioji dalis miestelio bendruomenės buvo sunaikinta.
Sovietmečiu sinagogos pastatas buvo naudojamas kolūkio reikmėms – čia buvo laikomi pašarai gyvuliams. Visi langai bei durys buvo užkaltos, o rytinėje dalyje išpjauta anga įvažiuoti sunkvežimiui. Pasak Anykščių menų centro direktoriaus Tomo Tuskenio, paradoksalu, tačiau jei ne kolūkinė funkcija, tikėtina, sinagogos pastatas iki mūsų dienų nebūtų išlikęs.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sinagoga buvo grąžinta Lietuvos žydų bendruomenei. Tuo metu jos būklė buvo tiesiog apgailėtina – likusios tik išorinės sienos, jokių vidinių perdangų, dalis sienojų visiškai supuvę, stogas – kiauras, vietoj grindų – žemė.
„Buvo likęs tik pastato karkasas, tuščios sienos. Per penkis sovietmečio dešimtmečius sinagogoje neišliko jokios interjero detalės, ornamentų, ką jau kalbėti apie kažkokius ritualinius daiktus, baldus, šventas knygas ar meno kūrinius“, – pasakojo T.Tuskenis.
Tiesa, jis pabrėžė, kad šiuo metu sinagogoje galima išvysti vieną autentišką ir itin simbolišką eksponatą – tai Holokaustą išgyvenusio Kurklių žydo išsaugota Lietuvos trispalvė.
Šiltasis ir šaltasis Kurklių sinagogos sezonai
2021-aisiais Lietuvos žydų bendruomenės bei Anykščių savivaldybės pastangomis Kurklių sinagoga buvo iš esmės restauruota ir prikelta naujam gyvenimui. Pagal panaudos sutartį dešimtmetį šiuo pastatu bei veiklomis jame įsipareigojo rūpintis Anykščių menų centras.
Šiandien Kurklių sinagoga skaičiuoja jau ketvirtąjį kultūrinės veiklos sezoną. Paklaustas, ar tai teikia daugiau džiaugsmo ar vargo, Anykščių menų centro direktorius 15min teigė, kad šiame įsipareigojime netrūksta nei vieno, nei kito.
„Tai yra atskiras kultūros objektas, kuriam būtini ir papildomi finansai, ir darbuotojai. O turint galvoje, kad sinagoga yra mažame miestelyje, nuo Anykščių nutolusiame keliolika kilometrų, natūralu, kad net ir vasaros sezonu čia negali tikėtis lankytojų gausos. Tad jei žvelgtume iš verslo pusės, akivaizdu, kad tai neatsiperka. Tačiau juk kultūra nėra vien pinigai, tai, visų pirma, yra švietimas, praeities pažinimas, bendrystė ir vidinis žmogaus augimas“, – kalbėjo T.Tuskenis.
2023 metais jau restauruota Kurklių sinagoga atvėrė duris ir žiūrovus pakvietė į pirmąją parodą, kurioje galima buvo išvysti garsaus litvakų dailininko Arbito Blato darbus.
2023 metais jau restauruota Kurklių sinagoga atvėrė duris ir žiūrovus pakvietė į pirmąją parodą, kurioje galima buvo išvysti garsaus litvakų dailininko Arbito Blato darbus. Po metų čia eksponuota dailininko Vytauto Kasiulio žydiškos tematikos kūryba, demonstruotas specialiai sukurtas virtualios realybės edukacinis filmas. 2025 metais sinagogoje surengta Samuelio Bako litografijų paroda.
Šalia parodų čia taip pat vyksta įvairūs susitikimai, koncertai bei edukacijos – visi renginiai vienaip ar kitaip susiję su Lietuvos žydų (litvakų) istorija bei kultūra.
„Siekiame, kad pačiai Kurklių bendruomenei ir jos žmonėms sinagoga taptų jų objektu, sava erdve. Kad tai būtų ne tiek muziejus, kiek bendruomenės namai, susitikimų ir bičiulystės vieta. Štai kodėl šiltuoju sezonu čia dažnai galima išgirsti skambant muziką, kviečiame gyventojus į beigelių ar kitokių žydiškų patiekalų degustacijas“, – pasakojo T.Tuskenis.
Anykščių menų centro muziejininkė Justė Lotyš pabrėžė, kad po restauracijos Kurklių sinagoga buvo pritaikyta veikti tik šiltuoju sezonu, todėl kultūrinių renginių sezonas čia vyksta nuo birželio pradžios iki rugsėjo galo.
Tiesa, šaltuoju sezonu sinagogoje taip pat galima apsilankyti – čia eksponuojamos iš Anykščių kilusio dailininko Rudolfo Baraniko darbų reprodukcijos. Tačiau, kaip pastebi muziejininkė, šaltuoju sezonu lankytojų skaičius Kurklių sinagogoje yra itin mažas.
Pažinti, atrasti, prisiminti
Šiuo metu Kurklių sinagogoje galima išvysti Rhonos Gorvy – menininkės, gimusios žydų išeivių iš Lietuvos šeimoje Pietų Afrikoje – skulptūrų bei grafikos parodą. Anksčiau šiais metais čia veikė vietinės keramikės Linos Bekerienės darbų paroda, kurią liepos pabaigoje pakeitė istorinė pažintis su iš Kurklių kilusiu ir vieną didžiausių XX a. Didžiosios Britanijos vyriškų drabužių bendrovių sukūrusiu Moiše Dovydu Osinskiu.
Pasak J.Lotyš, tokiu būdu Kurklių sinagoga tampa meno erdve, pažindinanti lankytojus bei Kurklių gyventojus su žydų kultūra, kuri dar ne taip seniai buvo natūrali Lietuvos miestų bei miestelių kasdienio gyvenimo dalimi.
„Menas veikia kiekvieną mūsų labai asmeniškai, subjektyviai ir tokiu būdu žydų kultūra priartėja prie mūsų. Tačiau kartu šis pažinimas vyksta ir per kalbą, bandant pamatyti, kokie žodžiai pas mus atėjo iš jidiš kalbos ir kuriuos iki šiol vartojame, kokie žydų patiekalai yra tapę mūsų virtuvės dalimi. Visa tai yra mūsų bendros kultūros dalis, todėl apie tai svarbu kalbėti“, – sakė Anykščių menų centro muziejininkė J.Lotyš.
Pasiteiravus, kiek žmonių šiltuoju sezonu užsuka į Kurklių sinagoga, T.Tuskenis teigė, kad maždaug per keturis mėnesius čia apsilanko apie pusė tūkstančių keliautojų tiek iš Lietuvos, tiek užsienio.
Tiesa, planuojantiems apsilankyti sinagogoje ir apžiūrėti čia veikiančias parodas reikia turėti galvoje tai, kad ji yra atvira ne kasdien, bet nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.
„Anksčiau į Kurklių sinagogą patekti galima buvo tiesiog atvykus ir pasiskambinus nurodytu telefono numeriu. Tačiau žmonės ne visada drįsdavo tai daryti, tad galiausiai priėmėme sprendimą, kad bent keturias dienas sinagoga turi būti atidaryta. Štai kodėl dabar savaitgalį pro Kurklius važiuojantys keliautojai, pamatę ženklą, nurodantį sinagogą, gali išsukti iš pagrindinio kelio ir ras sinagogą atvirą“, – pasakojo Anykščių menų centro direktorius.
Ateityje šioje sinagogoje tikimasi sukurti ir nuolatinę ekspoziciją, kurioje būtų pateikiamas išsamus pasakojimas apie Kurklių žydus, jų istorijas, iškilias asmenybes bei darbus.
Beje, prieš kurį laiką Kurklių mokytoja Angelė Dūdienė su savo mokiniais surinko senųjų vietos gyventojų prisiminimus apie vietos žydus ir tai, pasak Anykščių menų centro direktoriaus T.Tuskenio, yra itin reikšmingas istorinis liudijimas, sujungęs praeitį su dabartimi, tarpukario žydų bendruomenę su dabartiniais kurkliškiais.
„Būtent tokiu būdu, taip pat per įvairias parodas, edukacijas ir koncertus yra tiesiamas tiltas, padedantis mums šiandien pažinti Lietuvos bei išeivijos žydų kultūrą, kuri iš esmės buvo sunaikinta nacių okupacijos metais ir visiškai nutylima ištisus sovietmečio dešimtmečius“, – kalbėjo T.Tuskenis.
