Sekite 15min Google
Laiško autoriai baiminasi, kad politinės literatūros pardavimas, spausdinimas ar platinimas gali būti panaudota kaip pagrindas žmonių persekiojimams.
Knygynų savininkai ragina organizaciją „American Booksellers for Free Expression“ viešai pareikšti nuomonę dėl galimo knygininkų bei leidėjų persekiojimo, o Amerikos knygininkų asociaciją – patvirtinti, kad gins savo narius, jei baudžiamųjų bylų priežastimi taps knygyno asortimentas, jo renginiai ar pareiškimai.
„Toliau priešindamiesi knygų draudimams ir kitiems teisiniams iššūkiams, turime taip pat pasirengti galimam mūsų srities atstovų kriminalizavimui“, – teigiama kreipimesi.
Amerikos knygininkų asociacijos atstovas Ray Danielsas patvirtino, kad organizacija gavo laišką. „American Booksellers for Free Expression“ vadovas Deividas Groganas susitiks su knygynų atstovais, kad aptartų jų išreikštas abejones.
2025 m. rugsėjo 25 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė nacionalinio saugumo memorandumą NSPM-7 „Kova su vidaus terorizmu ir organizuotu politiniu smurtu“. Šiuo dokumentu federalinėms kovos su terorizmu grupėms pavesta tirti ir persekioti asmenis bei organizacijas, susijusias su politiniu smurtu ir bauginimu, taip pat tirti jų struktūras ir finansavimo šaltinius.
Pačiame memorandume siejama bent keletas motyvų su smurtine veikla, kurią apibendrina sąvoka „antifašizmas“. Tarp jų paminėti antiamerikaniškumas, antikapitalizmas, antikrikščioniškumas, parama JAV vyriausybės nuvertimui, „ekstremizmas migracijos, rasės ir lyties klausimais“ bei priešiškumas žmonėms, turintiems „tradicinius amerikietiškus požiūrius į šeimą, religiją ir moralę“.
Žmogaus teisių organizacija „Brennan Center for Justice“ atkreipia dėmesį į itin plačią „radikalizacijos“ sąvokos interpretaciją ir memorandume pateiktą politinių pažiūrų sąrašą.
Atvirame laiške knygininkai remiasi byla dėl 2025 m. liepos 4 d. protesto prie „Prairieland“ imigracijos centro Teksase. Akcijos metu dalis protestuotojų apgadino turtą, o viena ginkluota dalyvė šovė į policininką ir jį sužeidė. Po šio incidento Federalinė prokuratūra tvirtino, kad ši grupė planavo išpuolį prieš teisėsaugos pareigūnus.
Teismo proceso metu prokuratūra kaip įrodymus naudojo politinius plakatus, knygas, skrajutes ir kitą medžiagą. Elizabet ir Ines Soto buvo Emmos Goldman vardu pavadinto knygų klubo narės ir turėjo spausdinimo įrangą: biuro spausdintuvą, popieriaus pjaustytuvą ir pan. Prokuratūra tvirtino, kad medžiagos spausdinimas buvo nusikalstamos grupės rėmimo dalis.
Prisiekusieji pripažino aštuonis iš devynių kaltinamųjų kaltais, be kita ko, dėl „materialinės paramos teroristams“. Elizabetai ir Inesai Soto buvo skirta po 50 metų laisvės atėmimo.
Būtent spausdintos politinės literatūros panaudojimas kaip įrodymų tapo pagrindine laiško autorių susirūpinimo priežastimi. Jie teigia, kad specializuoti knygynai, prekiaujantys progresyvia, feministine, antirasistine ar kontrkultūrine literatūra, bijo galimų tyrimų, tačiau pabrėžia, kad šis klausimas aktualus ir plačiosios profilio knygynams, prekiaujantiems knygomis, atspindinčiomis įvairias politines pozicijas.
„Norime žinoti, kad mūsų srities atstovai yra pasirengę kartu su mumis įveikti šį sunkų laikotarpį“, – pažymėjo knygynų savininkai, paragindami asociaciją atskirai išnagrinėti „Prairieland“ bylą ir jos galimas pasekmes knygynams bei skaitytojams.
Laišką pasirašė knygynai „Firestorm Books“ Ešvilyje, „Autumn Leaves Books“ Itakoje, „Boneshaker Books“ ir „Moon Palace Books“ Mineapolyje, „Burning Books“ Bufale, „Charis Books & More“ Dekatūre, „Pilsen Community Books“ Čikagoje ir „Word Up Community Bookshop / Librería Comunitaria“ Niujorke. Šio kreipimosi iniciatorius buvo „Firestorm Books“.
Kaip pranešta, 2026 m. vasario mėn. Donaldo Trumpo administracija pareikalavo, kad Harvardo universitetas sumokėtų 1 mlrd. JAV dolerių kompensaciją dėl kaltinimų antisemitizmo skatinimu ir federalinių įsipareigojimų pažeidimu.
