Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 9d. 20:20

Kandidatų į Seimą debatai: nuo kultūros eksporto iki Kultūros ministerijos pertvarkos ir nacionalinio susitarimo

Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Renginio akimirka

Trečiadienio vakarą Vilniuje, „Dūmų fabrike“ įvyko debatai, kuriuose kandidatų į Seimą buvo klausta – ar kultūra jų atstovaujamoms partijoms yra prioritetas ir kokiomis priemonėmis, jiems patekus ir parlamentą, bus siekiama užtikrinti, kad kultūros situacija šalyje gerės.

Organizatorių teigimu, debatuose dalyvavo politinės partijos, kurios pagal naujausius reitingus galėtų peržengti rinkimų kartelę. Iš aštuonių kviestų partijų, debatuose pasirodė septynių partijų atstovai – renginyje nebuvo sulaukta kandidato į Seimą, atstovaujančio Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą.

Kultūra: prioritetinė sritis ir demokratinė vertybė, „reikalinga kaip oras“

Moderatorius Mykolas Katkus debatus pradėjo klausdamas, kelintas prioritetas kultūra yra partijų programose.

Darbo partiją debatuose atstovavęs Vidmantas Krikštaponis teigė, jog kultūra yra būtinas veiksnys nacionalinei pažangai, asmeniniam tobulėjimui, kūrybiškumui, inovacijoms, demokratijos plėtrai. Pasak jo, Darbo partijos programoje akcentuojami du aspektai: kultūros finansavimas bei valdymas ir kultūros prieinamumo skatinimas.

„Mes suprantame, kad kultūra yra oras, oras, kuriuo kvėpuojame. Jo buvimas yra praktiškai visur. Ar tai būtų plytelių klojime, ar cepelinų daryme, ar aukštojoje kultūroje. Ji atsekama visur. Jei tik jos netektume, praktiškai nustotume gyventi ir egzistuoti“, – kalbėjo V.Krikštaponis.

Vienas partijos „Laisvė ir teisingumas” lyderių Artūras Zuokas debatuose teigė tikintis, jog kultūra gali būti šalies ekonomikos pagrindu ir varikliu: „Jei žiūrėsite į mūsų programą, aiškiai matysite, kad kultūra yra linija, kuri jungia ir švietimą, ir inovacijas, ir ekonomiką, ir net teisėkūrą bei kitus dalykus.

A.Zuokas teigė tikintis, jog kultūra gali būti šalies ekonomikos pagrindu ir varikliu.

Be to, savo programoje aiškiai sakome, kad kultūros sektorius nėra paramos prašytojai, jie ne tie, kuriuos reikia remti. Atvirkščiai, kultūra, lygiai taip pat, kaip ir kiti sektoriai, yra tai, į ką reikia investuoti, ir ta investicinė grąža grįžta tiek finansais, tiek kitomis vertėmis, kurias kartais sunkiau išmatuoti“, – sakė A.Zuokas.

Debatuose dalyvavusi Ieva Pakarklytė teigė, jog Laisvės partijos prioritetinė sritis yra švietimas, tačiau kultūra yra neatsiejama švietimo dalis, o partija sieks, kad šių sričių sinergija būtų užtikrinama nuo pat mažumės – vaikų darželio.

„Sieksime, kad kokybiška kultūra būtų prieinama visiems, visose Lietuvos dalyse. Geriausi pasirodymai turi būti rodomi ne tik centruose, bet ir kitur. <…> Galiausiai, siekiame, kad kultūros įstaigos būtų universalaus dizaino, prieinamos neįgaliesiems, atviros šeimoms, turėtų šeimų kambarius. Ir būtų atviresnės, patrauklesnės visiems“, – kalbėjo politikė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka

Lietuvos liberalų sąjūdį atstovaujantis Simonas Kairys taip pat akcentavo kultūros ir švietimo ryšį, teigė, jog kultūra užtikrina šalies gyvybingumą.

„Kultūra yra horizontali, demokratiška vertybė. Mūsų programoje tikrai ne viename skyriuje yra kalbama apie kuriantį, laisvą, atsakingą žmogų. Čia labai svarbu pabrėžti pasitikėjimą tuo kuriančiu žmogumi. Paradoksas – lyg toj pačioj COVID-19 situacijoj Vyriausybė viena ranka tiesia pagalbą, kita ranka įtaria, kontroliuoja ir visaip kitaip neadekvačiai žiūri į kuriantį žmogų“, – teigė S.Kairys.

Paradoksas – lyg toj pačioj COVID-19 situacijoj Vyriausybė viena ranka tiesia pagalbą, kita ranka įtaria, kontroliuoja ir visaip kitaip neadekvačiai žiūri į kuriantį žmogų“, – teigė S.Kairys.

Anot Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Gintauto Palucko, socialdemokratai ilgai diskutavo, kas jų programoje turėtų atsirasti pirmoje vietoje: kultūra ar švietimas: „Būtent dėl visa apimančio kultūros poveikio tiek individui, tiek visuomenei, kultūra programoje struktūriškai yra pirmoje vietoje. Joje yra numatyti konkretūs įsipareigojimai nuo BVP ir panašūs dalykai.“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Romandas Žiubrys teigė, jog kultūra jo partijos programoje neabejotinai yra prioritetinė sritis: „Pagrindiniu akcentu turėtų būti pradėtų darbų tęstinumas. Mes šiandien jau turime akivaizdų rezultatą – per pastaruosius keletą metų finansavimas kultūrai padidėjo beveik 40 proc. Turbūt būtų neteisinga nepastebėti visų tų pokyčių, kurie vyksta. Be jokios abejonės, galbūt ne viskas buvo įgyvendinta, kas buvo suplanuota šios sąjungos, bet mums svarbu šiandien sutarti, kad tie pradėti darbai turėtų tęstis, nepaisant to, kokie bus rinkimų rezultatai. Pritarčiau kolegoms, kad politikai turėtų rasti bendrą sutarimą, jog kultūra yra pagrindas“, – sakė su LVŽS kandidatuojantis politikas.

Debatuose dalyvavęs Vytautas Kernagis teigė, jog Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) programoje kultūra taip pat yra viena iš prioritetinių sričių.

„Labai džiaugiuosi, kad kultūros programa yra nuosekli ir gan plati. Mes ją ruošėme gal metus laiko, tarėmės ir su ekspertais, ir su tos srities lyderiais.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Kernagis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Kernagis

Tačiau manau, kad bet kokiu atveju svarbiausia žmonės. Žmonės, kurie atstovauja ir kurie programą žada vykdyti. Tarkime, LVŽS tikrai turėjo neblogą kultūros programą. Tačiau jiems atėjus ką mes matėme? Kad po kelių metų buvo atstatydinta ministrė, kad projektai, kurie buvo pažadėti padaryti, yra nepadaryti. Ir matėme, kaip prioritetas greitai pasikeitė. <…> Todėl žmonės, kurie atstovauja kultūrą, kartais gal yra net svarbiau nei tos gairės, kurias kiekviena politinė partija sau nusibrėžė“, – kalbėjo V.Kernagis.

Kokių priemonių imsis partijos, jei pateks į Seimą?

Pasak Ievos Pakarklytės, Laisvės partija siekia jauniems kūrėjams ir organizacijoms suteikti galimybę eksperimentuoti, todėl matytų prasmę atvirų laboratorijų finansavime, kur gimtų nauji, drąsūs projektai: „Turime pritaikyti tą patį principą, kaip ir startuoliams, ir galiausiai iš jų išaugantiems „vienaragiams“.

Jos teigimu, svarbu sutvarkyti ir kultūros sektoriaus institucijų tinklą, kuris šiandien esą stabdo kultūros pažangą: „Kultūra per nepriklausomybę nuėjo šviesmečiais į priekį, o sistema liko ta pati, stagnuojanti. Pokyčiai yra būtini. Turėtų įvykti ir Kultūros ministerijos pertvarka.“

I.Pakarklytė taip pat minėjo kultūros programų integravimą į švietimo sritį, mokesčių sistemos paprastinimą, verslumo ugdymą kultūros sektoriuje.

„Konkretus Laisvės partijos pažadas yra tai, kad į kultūros sektorių žiūrime kaip į visumą – nevyriausybines, privačias organizacijas, individualius meno kūrėjus ir valstybines įstaigas. Bet nėra taip, kad galvodami apie kultūros lauką ir skirstydami finansus, automatiškai atiduodame prioritetą valstybinėms įstaigoms. Ir tikrai jų reikėtų gal ir sumažinti“, – kalbėjo Laisvės partijos atstovė.

Valstybinių kultūros įstaigų reikėtų gal ir sumažinti, – kalbėjo Laisvės partijos atstovė.

Simonas Kairys akcentavo įtraukią kultūrą, ką pasak jo, šiandien geriau sekasi daryti privačiam sektoriui. Anot jo, Liberalų sąjūdžiui svarbi ir auditorijų plėtra, kultūros prieinamumo didinimas.

Socialdemokratų lyderio G.Palucko teigimu, į kultūros lauką reiktų žiūrėti kaip į ekosistemą: „Nuo saviveiklos, nuo kultūros namų ir bendruomenių aktyvumo regionuose, iki inovatyvių ir įdomių projektų, kuriuos teikia nevyriausybinės organizacijos.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka

Jis taip pat atkreipė dėmesį į institucinių gebėjimų stiprinimą, kultūros šakų lygiateisiškumą, biurokratinio aparato mažinimą ir tam tikrų instrumentų, kurie paprastai patogūs verslui, bet nepatogūs kultūrai, konsolidavimą: „Šneku apie inovacijų agentūros kūrimą verslo įstaigų rėmimo pagrindu, naikinant perteklinę biurokratiją.“

R.Žiubrys pritarė debatuose išsakytai nuomonei apie lygiavertės konkurencijos skatinimą rinkoje bei didesnį dėmesį nevyriausybinėms organizacijoms, o taip pat teigė, jog reikėtų sudaryti sąlygas kultūrininkams pilnavertiškiau dalyvauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos finansavimo programoje.

Pasak Vytauto Kernagio, 43 proc. Lietuvos gyventojų šiandien neturi galimybės naudotis kultūra, todėl viena iš ilgalaikių TS-LKD vizijų yra kultūros vartojimo skatinimas, ypatingai regionuose. Anot jo, sprendžiant šį klausimą reiktų stiprinti ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

„Taip pat reikėtų iki galo įveiklinti jau esamus meno inkubatorius, nes dabar meno inkubatoriai, kaip žinote, yra nuomos punktai, kur ateini ir lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoji patalpas. Tačiau aš manau, kad jie turėtų teikti teisines, finansines, vadybos paslaugas ir visas kitas. Ypač kalbant apie jaunus menininkus, kad jie galėtų lengviau įsivažiuoti“, – debatuose sakė V.Kernagis.

Anot jo, tarp TS-LKD tikslų yra filantropijos skatinimas ir mecenatystės įstatymo peržiūra, kad verslas būtų suinteresuotas remti kultūrą, bei kultūros rėmimas, suteikiant galimybę skirti 1,2 proc. nuo GPM – šios lėšos galėtų papildyti Kultūros tarybos biudžetą.

„Kinas turi lengvatą pelno mokesčiui, tai turėtų veikti ir kitose plotmėse“, – sakė V.Kernagis.

Kinas turi lengvatą pelno mokesčiui, tai turėtų veikti ir kitoj plotmėj, – sakė V.Kernagis.

„Regionai dūsta be kultūros“, – sakė Darbo partijos atstovas V.Krikštaponis. Anot jo, regionuose kultūros darbuotojai, kaip ir mokytojai, neretai yra senyvo amžiaus, specialistų trūksta, o ir pritraukti jaunus žmones dirbti už 4 eurus per valandą – didelis iššūkis. Būtent šias problemas, pasak jo, visų pirma siūlytų spręsti Darbo partija. Tam, politiko teigimu, galėtų pasitarnauti ir meno inkubatoriai.

A.Zuokas teigė, jog Lietuva šiandien jau per maža mūsų kūrybiniam potencialui, todėl laikas dėmesį skirti kultūriniam eksportui: „Visų pirma, mokesčiai. Nevartokime žodžio „lengvata“. Buvo paminėta lengvata kinui – tai yra mokestinė investicija, kuri grįžta atgal į valstybės biudžetą. Kodėl apsiribojame kinu? Paimkime teatrą, operą, galbūt net tam tikrus kūrybinius pastatymus, kurie pradžioj reikalauja didelių finansinių investicijų, o atsiperka per tam tikrą laiką.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka

Tarp A.Zuoko idėjų: kūrybinių branduolių plėtra, kultūrinio turizmo skatinimas, kolektyvų gastrolių ar dalyvavimo tarpautinėse mugėse apmokėjimas.

Apie finansavimą kalbėjo ne visi

Debatų moderatoriui M.Katkui uždavus klausimą apie kultūrai skirsimą finansavimą, atsakymus pateikė ne visų partijų atstovai – daliai jų tokių pažadų dalinimas prieš rinkimus pasirodė neatsakingas.

Nors panašios nuomonės laikėsi ir S.Kairys, jis teigė, jog būtų geriau, jei kultūrai skiriamas finansavimas būtų virš 1 proc. nuo šalies BVP. Apie 1 proc. nuo BVP, remiantis Europos Sąjungos vidurkiu, kalbėjo V.Kernagis. 1,25 proc. nuo BVP kultūrai po kelerių metų tikėtųsi skirti Darbo partija.

G.Paluckas kalbėjo apie 2 proc. nuo BVP skyrimą kultūrai, teigdamas, jog tai galėtų tapti nacionaliniu susitarimu.

Didžiausias skaičius, kalbant apie kultūros finansavimą, pasigirdo iš G.Palucko lūpų. Jis kalbėjo apie 2 proc. nuo BVP, teigdamas, jog tai galėtų tapti nacionaliniu susitarimu.

Debatus organizavo Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kartu su Lietuvos dizaino asociacija, AGATA, Ateities visuomenės institutu, Lietuvos šokio informacijos centru ir Kultūros periodinių leidinių asociacija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

05:44
13:33
01:50

Esports namai

URBAN˙/