Interviu temos
- Pakilios nuotaikos ir nusivylimas dėl prezidento retorikos
- Žinia „Nemuno aušros“ rinkėjams
- Rusijos įtakos ženklai
- Nerimas ir optimizmas dėl ateities
– Kokiomis nuotaikoms pradedate naują savaitę?
– Puikiomis. Po vakarykščių renginių ir akcijos visoje Lietuvoje mes pamatėme, kiek žmonių mus palaiko. M.K.Čiurlionis skambėjo nuo Klaipėdos delfinariumo iki Žagarės, Zarasų – ši akcija apėmė visą Lietuvą. Beveik 100 proc. nacionalinių kultūros institucijų prisijungė prie jos, dešimtys miestų užsienyje, kur buvo lietuvių bendruomenės.
Man atrodo, kad konsolidavosi ne tik žmonės, kurie yra suinteresuoti kultūros sektoriumi. Mes pirmiausia gavome duomenis iš didžiųjų apylinkių, o dabar dar vis plaukia duomenys iš mažiausių apylinkių. Matome, kad kai kuriuose miesteliuose paramą, palaikymą ir akcijas organizavo net ne kultūros žmonės, o žmonės iš visai kitų sričių.
Dar penktadienį, šeštadienį mes turėjome daug ženklų apie tai, kad ūkininkai, pramonininkai ir kitos visuomenės grupės pradėjo reikšti mums palaikymą.
Aš buvau Vilniuje – nieko panašaus nesu matęs gyvenime, tai judėjimas, kylantis iš apačios. Išskyrus Sąjūdžio mitingus, bet tuo metu aš buvai vaikas ir juos daugiau pažįstu iš savo profesinio darbo, kurtų filmų, radijo pasakojimų, darytų tyrimų, skaitytų knygų.
Mūsų nuotaikos yra pakilios. Šiandien mes skelbsime savo tolesnius siūlymus.
– Kas, jūsų akimis, paskatinto prisijungti prie akcijos, kaip sakote, kilimo iš apačios?
– Aš sakyčiau, kad melas – žmonės jo nebegali pakęsti. Kasdieną po truputį dozuojamo melo ir kitą dieną kartojimo, kad tai nebuvo melas.
Vieną dieną galima pasakyti, kad „mes nesvarstome ėjimo į koaliciją“, o kitą dieną jau pasakyti „ne“ arba „sakė ne tas žmogus“ – šitoks takus pozicijos keitimas, bestuburiškumas. Ko žmonės pasigenda Lietuvos politiniame lauke, tai vertybinės pozicijos, kurią palaikytų politinė jėga. Nesvarbu, ar tai būtų prezidentūra, ar Vyriausybė.
Kai mes nuėjome pas premjerę Ingą Ruginienę, mums pasakė, kad „pabandykite“. Mes matome, kad tas bandymas, eksperimentas žlugo per šešias dienas – kalbu apie ministrą. Ne apie jį kaip žmogų, bet apie tai, kad Kultūros ministerija atiduota į „Nemuno aušros“ rankas.
Kas per šešias dienas įvyksta? Per šitas šešias dienas šitos pseudopartijos lyderis grasina mokiniams ir jų tėvams už išėjimą į protestą. Per šias šešias dienas mes sužinojome, kad tiems, kurie išeina protestuoti prieš šitą jėgą, skambina iš rusiškų numerių – skambučiai gąsdinantys ir grasinantys, esą kaip jūs drįstate.
Šešias dienas mes matome, kad viešumoje skleidžiamas absoliutus melas. Be to, dar ministras sugebėjo prisikviesti kai kurių kultūros darbuotojų profesinių sąjungų žmones į pokalbį, po kurio daugelis jų pasakė, kad jie buvo tiesiog terorizuojami ir šantažuojami, nors į viešumą buvo transliuojama, jog kažkas buvo susitarta. Aš dirbu su aktoriais ir žmonėmis – iš veidų matai, kas ne taip. Pasižiūrėkite į to susitikimo nuotraukas.
Per šešias dienas buvo aiškiai pasakyta, kokia yra pozicija dėl Ukrainos – nors ta pozicija buvo aiški jau anksčiau. Šitas žmogus, kaip ir partijos lyderis, nuolat kelia į internetą fake‘us apie neegzistuojančias Volodymyro Zelenskio vilas.
Viskas turėtų būti aišku apie pozicijas ne tik Ukrainos klausimu, bet ir mūsų geopolitinės orientacijos, saugumo klausimu. Ne veltui tos partijos nariai sako nekantraujantys, kada Lietuvą okupuos – ką pasakė viena iš karto atleistų partijos narių.
Šešios dienos šiam eksperimentui buvo pakankamas laikas. Kine vadinasi pičingas – kai pristatinėji savo projektą, kaip tas filmas atrodys. Tai toks šešių dienų pičas, man atrodo, turėjo gana aiškiai parodyti, kaip tai atrodytų, jei tai taps masyvia jėga, kuo, tiesą sakant, šis judėjimas yra betampantis. Visos valdančiosios grupės yra pasirinkusios taktiką šią partiją glostyti, įsileidus į vidų, o ne radikaliai ją atskirti nuo politinio lauko, pasakyti, kad tai aiški grėsmė valstybei. Jos ir toliau linkusios žaisti eufemizmų žaidimą ir sakyti, kad jeigu patrauksime – visi balsuos už tą partiją dar labiau. Nebalsuos – pažiūrėkite, kiek žmonių palaiko mūsų judėjimą, ir, kita vertus, kiek žmonių balsuoja už tas partijas, kurios turi intenciją į demokratinį konsensusą, į valstybės valdymą kaip į normalų darinį, kur yra kuriama, o ne griaunama – kalbama ne apie institucijų išardymą, ką per šešias dienas aiškiai pasakė šito juodųjų technologijų projekto lyderis.
Man atrodo, kad tos šešios dienos buvo puikus laikas, puiki erdvė parodyti, kuo tai gresia. Žmonės supranta – jie giliai jaučia, kokia tai yra grėsmė Lietuvos valstybei, ir todėl išėjo į gatves.
– Yra žmonių, kurie balsavo už „Nemuno aušrą“. Ką jūs perduotumėte „Nemuno aušros“ simpatikams, rėmėjams ir palaikytojams?
– Aš suprantu situaciją, kuomet jautiesi apleistas ir neišgirstas.
