Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 7d. 12:26

Koks ateityje galėtų būti Kauno centrinis paštas? Idėjų maišas – jau atrištas

„Paštininkų“ grupės kūrybinės dirbtuvės
Kauno technologijos universiteto nuotr. / „Paštininkų“ grupės kūrybinės dirbtuvės

Nerimstant aistroms dėl Kauno centrinio pašto rūmų, miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pasirūpinti jo ateitimi. Kol vieni siekia, kad pastatas būtų paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kiti sprendžia klausimą, ką būtų galima jame įkurdinti ateityje. Kol kas kauniečiai pašto pastato ateities viziją sieja su kultūra, verslu ir bendruomeniškumu.

Aktyvių kauniečių iniciatyvinės grupės „Paštininkai“ suburti profesionalai jau ėmėsi generuoti idėjas, kaip pasiekti, kad į Europos Paveldo ženklo sąrašą įrašytas ir UNESCO Pasaulio paveldo paraiškoje minimas Kauno centrinio pašto pastatas atgimtų.

Kaip teigiama spaudai skirtame pranešime, vizijų kūrimo procese šiuo metu dalyvauja daugiau kaip 20 architektūros, paveldosaugos, dizaino, menotyros, istorijos, teisės, verslo, turizmo, valdžios ir kitų suinteresuotų sričių atstovų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentės Jurgitos Šiugždinienės paskatinti profesionalai rengia kelis Kauno centrinio pašto atgaivinimo ir įveiklinimo scenarijus. Konkretesnius veiksmų planus visuomenei planuojama pristatyti birželio mėnesį.

Kauno technologijos universiteto nuotr./„Paštininkų“ grupės kūrybinės dirbtuvės
Kauno technologijos universiteto nuotr./„Paštininkų“ grupės kūrybinės dirbtuvės

Kauno Centrinio pašto išsaugojimo iniciatyvinę grupę „Paštininkai“ sudaro Kęstas Vaikšnoras, Linas Tuleikis, Kęstutis Zaleckis, Ingrida Veliūtė, Jolita Kančienė, Dainius Lanauskas, Andrijana Filinaitė, Andrius Ropolas, Vaidas Petrulis, Audrys Karalius, Jurgita Šiugždinienė, Gediminas Banaitis-Skrandis, Žilvinas Rinkšelis, Asta Kiaunienė. Tai atvira grupė ir prie jos jungiasi vis daugiau žmonių.

Naudojo modernią metodiką

Pranešime paaiškinama, kad skirtingų pastato panaudojimo scenarijų vystymui pradžią davė Kauno architektų sąjungoje balandžio pabaigoje vykusios kūrybinės dirbtuvės, kurias, pasitelkusios dizainu grindžiamo mąstymo metodiką, vedė KTU „EDU Lab“ lektorės J.Vitkuvienė, Asta Daunorienė bei Jolita Sinkienė.

„Šis metodas yra naudingas sprendžiant įvairius iššūkius, kurių sprendimai nėra žinomi, perkeliant iššūkį į žmogiškuosius centrus, kuriant idėjas ir taikant praktinį požiūrį į prototipų kūrimą ir jų testavimą“, – paaiškino J. Vitkuvienė.

Pasak jos, tai yra judrus vykstančių eksperimentų procesas: koncepcijų ir idėjų eskizavimas, prototipų kūrimas ir išbandymas.

„Šis metodas skatina inovacijas ir padeda suderinti įvairias disciplinas atstovaujančių specialistų idėjas, padeda susitarti dėl geriausio rezultato ar produkto“, – pridurė J. Šiugždinienė.

Kauno technologijos universiteto nuotr./„Paštininkų“ grupės kūrybinės dirbtuvės
Kauno technologijos universiteto nuotr./„Paštininkų“ grupės kūrybinės dirbtuvės

Dirbtuvėse naudodamos dizainu grindžiamo mąstymo metodiką trys bendraminčių komandos generavo idėjas, kurios buvo pristatytos susitikimo pabaigoje. Architektas A.Karalius ir komanda pristatė teminio klasterio „Post:Vizbaras“ idėją, architektas L.Tuleikis su komanda sukūrė bendruomeninės pašto stotelės idėją, o architektė A.Kiaunienė ir jos komanda – kultūros ir verslo junginį.

Organizatorių teigimu, dizainu grindžiamas mąstymas jau yra tapęs populiariu mokymo(-si) metodu ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Noras apjungti skirtingus poreikius

„Dirbtuvių metu išryškėjo bendras noras apjungti verslo, bendruomenės ir valdžios institucijų poreikius. Tai leistų užtikrinti ir projekto finansinį gyvybingumą. Kai kuriuose aukštuose galėtų įsikurti miesto kultūrai ir bendruomenei svarbios atviros erdvės, pavyzdžiui, architektūros muziejus, kūrybinės dirbtuvės, parodų erdvės. Kitos erdvės gali būti komercinės paskirties, pavyzdžiui, art deco stiliaus restoranas, trumpo apsistojimo viešbutukas ir pan.“, – teigė J. Šiugždinienė.

Pasak jos, galima galvoti ir apie tai, jog architekto-inžinieriaus Felikso Vizbaro tarpukariu projektuotame statinyje įsikurtų ir jaunų profesionalų biurai lengvatinėmis sąlygomis, menininkų rezidencijos, atviros kūrybinės erdvės.

Grupės vadovas, architektas A. Karalius sakė, kad įveiklinti pašto rūmai savaime skleistų žinią pasauliui.

Kokybiškos architektūros ir dizaino pastatas pats taptų nacionalinės architektūros transliuotoju į visą pasaulį – savotišku architektūriniu paštininku.

„Mūsų kūrybinė savanorių grupė sulipdė teminį klasterį „Post:Vizbaras“. Dideliame pašto tūryje, jo vidiniame kieme ir prieš jį, Laisvės alėjoje, siūlome įkurdinti architektūrišką-dizainišką aljansą, kurio branduolyje – Nacionalinis Architektūros ir dizaino muziejus. Aplink muziejų – teminės studijos, teminis klubas, teminis knygynas ir salonai, Dizaino viešbutėlis bei teminis Pasažas. Kokybiškos architektūros ir dizaino pastatas pats taptų nacionalinės architektūros transliuotoju į visą pasaulį – savotišku architektūriniu paštininku“, – teigė A. Karalius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Audrys Karalius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Audrys Karalius

„Kauno centrinio pašto rūmų pastato įveiklinimas gali būti sprendžiamas labai įvairiai, tūrėti begales idėjų ir koncepcijų. Svarbiausia, kad tai vyktų bendromis pastangomis, įjungiant į procesą visuomenę, atskirus specialistus ir šiaip žmones, kuriems svarbu ne tik savo kiemas“, – dėstė architektas K.Vaikšnoras.

J. Šiugždinienė įsitikinusi – visi trys projektai yra realūs ir įgyvendinami.

Paštininkai prašo teisininkų bei ekonomistų pagalbos ir mėgins pasiūlyti tiek projektų teisinę formą, tiek paskaičiuoti galimus išlaikymo kaštus. Didžiausią rūpestį kelia pašto atnaujinimo, restauravimo darbai ir jų kaštai“, – sakė KTU docentė.

Kauno technologijos universiteto nuotr./„Paštininkų“ grupės kūrybinės dirbtuvės
Kauno technologijos universiteto nuotr./„Paštininkų“ grupės kūrybinės dirbtuvės

Pasirūpinti paveldo objektu – visų mūsų pareiga

K.Vaikšnoro nuomone, pašto rūmai yra vienas svarbiausių Kauno architektūrinių veidų, todėl tam tikra prasme pastatas – mūsų vertybių bei kultūros veidas.

„Prasta pastato fizinė būklė yra tarsi nebylus „signalas“ pasirūpinti juo, o tuo pačiu, tai mūsų pareiga bei atsakomybė, kuri ne visada priklauso nuo lėšų. Tai labiau prioritetų klausimas. Tikiu, kad tai, ką deklaruojame kaip kultūros vertybę, neliks tik žodis. Tikiu, kad žodis virs kūnu“, – teigė architektas.

Prasta pastato fizinė būklė yra tarsi nebylus „signalas“ pasirūpinti juo, o tuo pačiu, tai mūsų pareiga bei atsakomybė, kuri ne visada priklauso nuo lėšų.

A.Karalius pritarė: „Pašto rūmai – ne tik unikalus Kauno modernizmo objektas. Tai vienas iš valstybės simbolių, išlikusių Pirmosios respublikos laikinojoje sostinėje.“

„Dėl to, mano manymu, semantiškai yra labai svarbu, kad šis valstybinis-architektūrinis simbolis nebūtų redukuotas, o aukšta jo praba išliktų ir po reinkarnacijos, kuri, tikiuosi, neužtruks“, – sakė A.Karalius.

„Šio prioritetų ir prasmių lauko logika veda link valstybinio mastelio – vienintelės Lietuvoje, ikoniškos ir didelį visuomenininį svorį turinčios įstaigos įkurdinimo pašto rūmuose“, – kalbėjo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį