Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 22d. 10:59

Kultūros ir sveikatos sektoriai susivienys „Socialinio recepto“ įgyvendinimui

Tapyba (asociatyvi nuotr.) Tema
123RF.com nuotr. / Tapyba (asociatyvi nuotr.)
„Socialinis receptas“ visų pirma įvertina socialinių veiksnių, aplinkos, rutinos ir įpročių poveikį bendrajai gerovei ir sveikatai. Kalbant konkrečiau, tai nukreipimas į įvairias veiklas, gaunamas vizito pas šeimos gydytoją metu. Tos veiklos gali būti nuo sporto užsiėmimų, skaitymo grupių bibliotekose, veiklų muziejuose iki savanorystės ar savipagalbos grupių“, – apie projektą pasakoja viena iš iniciatorių, programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Karolina Zakarauskaitė.

Bendradarbiaujančios Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos „Socialinio recepto“ įgyvendinimo pradžią numato 2023 metais. Projektas bus skirtas vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir vyresnių) grupei ir šios grupės socialinės atskirties Lietuvoje mažinimui.

Programos „Kurk Lietuvai“ atliktoje analizėje pažymima, jog atlikti meno poveikio vyresnio amžiaus žmonių bei neįgaliųjų sveikatai tyrimai rodo, kad kultūros veiklos prisideda tiek prie fizinės, tiek prie psichologinės šių grupių gerovės.

„Socialinio recepto“ idėja Lietuvoje bus įgyvendinama remiantis kitų šalių (Jungtinės Karalystės, Kanados, Norvegijos, Švedijos bei Australijos) praktika.

Esame 90 iš 96 pagal vyresnio amžiaus žmonėms palankią aplinką šalyje.

Programa šalyse pradėta dėl galimybės padėti žmonėms, kurie yra vieniši, vyresnio amžiaus, dažnai lankosi pas gydytoją.

„Atliktų tyrimų ir gydytojų patirtys rodo, jog per dažnas lankymasis gydymo įstaigose gali būti dėl galimybės pabendrauti su bendraamžiais prie kabineto ar su gydytojais, kitaip tariant, turėti socialinį gyvenimą. Tokios situacijos reikalauja atskirų gydymo žingsnių“, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.

Pixabay.com nuotr./Senoliai
Pixabay.com nuotr./Senoliai

Socialinės atskirties problema

Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių grupės integracija yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje ir tarp kitų pasaulio šalių. „Kurk Lietuvai“ atliktoje esamos situacijos ir poreikio analizėje pateiktais duomenimis, 42,7 proc. vyresnio amžiaus grupės žmonių yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje, 38 proc. šios grupės žmonių socialinis aktyvumas atsilieka nuo ES vidurkio, esame 90 iš 96 pagal vyresnio amžiaus žmonėms palankią aplinką šalyje.

Pasak S.Bieliūnės, neretai pas gydytoją besilankančių vyresnio amžiaus žmonių su amžiumi susijusius sveikatos sunkumus lemia ir tai, kokį socialinį gyvenimą jie gyvena, kiek turi galimybių ar noro įsitraukti į veiklas.

„Šeimos gydytojas bendraudamas su pacientu ir matydamas, kad jam galbūt būtų tikslinga lankytis tam tikroje socialinėje veikloje galėtų nukreipti pacientą į tas nemokamai teikiamas kultūros įstaigas ar vietas, kurios veikia tam, kad padėtų senjorams būti ne tik užimtiems, save realizuoti, bet ir išmokti naujų dalykų, ugdytis gebėjimus ar netgi būti pagalbininkais kitiems“, – teigia sveikatos ministro patarėja.

123RF.com nuotr./Senjoras su šunimis
123RF.com nuotr./Senjoras su šunimis

Siekiama įveikti kliūtis

Pasak K.Zakarauskaitės, atliktoje vyresnio amžiaus žmonių laisvalaikio užimtumo apklausoje, kuria buvo bandoma įvertinti socializavimosi kliūtis Lietuvoje, dalis jų buvo informacijos stoka. Projekto iniciatorė tikina, jog šią kliūtį siekiama išspręsti „Socialiniu receptu“ ir koordinatoriaus pagalba:

„Šio visuomenės sveikatos biuro paskirto žmogaus rolė būtų surinkti informaciją apie tinkamas veiklas savivaldybių lygmeniu, bendradarbiaujant su vietos kultūros organizacijomis, bendruomenių iniciatyvomis ir kviesti vyresnio amžiaus žmones tomis veiklomis užsiimti.“

Gydytojai atsiliepė labai teigiamai, nes poreikis žmonėms nebūti vienišiems arba veikti veiklas, kurios būtų naudingos jų fizinei ar psichologinei sveikatai.

Nors „Socialinio recepto“ programos užbaigimo lygmenyje koordinatoriaus rolė dar nepatvirtinta, tačiau ji numatoma kaip viena iš esminių ryšio užmezgimui su pacientu, konkretaus asmens, kurį bandoma įtraukti paskatinimui ir projekto tikslo pasiekimui.

Kitas barjeras, kurį bus siekiama pašalinti prieš pradedant projekto įgyvendinimą, yra kultūros vietų pasiekiamumas šalyje, kuris ne visuose regionuose yra tolygus. Be to, iki šiol ne visos kultūros įstaigos yra fiziškai pritaikytos neįgaliesiems.

„Kultūros ministerija nori kalbėti apie kultūros paslaugų prieinamumą, pritaikymą socialinės atskirties grupėms. Skatinsime tiek valstybines įstaigas, tiek nevyriausybinį sektorių kuo daugiau paslaugų teikti ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose“, – komentuoja kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

V.Gasparavičius greito „Socialinio recepto“ efekto nežada: „Ši veikla nėra baigtinė, žiūrint kitų šalių pavyzdžius matome, kad trunka ne vienerius metus siekiant programos poveikio.“

Pilotinės programos jau buvo vykdytos Vilniaus mieste ir Akmenės rajone.

„Gydytojai atsiliepė labai teigiamai, nes poreikis žmonėms nebūti vienišiems arba veikti veiklas, kurios būtų naudingos jų fizinei ar psichologinei sveikatai. Senjorai laisvai disponuoja informacija, kuri yra aktuali, prieinama, jie gali laisvai keiptis visuomenės sveikatos biure esantį koordinatorių“, – komentuoja S.Bieliūnė.

Projektas pirmiausia startuos ne nacionaliniu lygiu, bet tose savivaldybėse, kurios jau dabar turi tinkamą kultūros vietų prieinamumą ir pritaikymą. Sveikatos ministro patarėjos teigimu, projekto tikslas yra, kad gerosios praktikos ilgainiui plėstųsi ir tokių savivaldybių skaičius augtų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

01:09:17
00:37
17:27

15min metų knygų rinkimai

Tema

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams