Jis kartu su 7 kolegomis – vadovaujančias pareigas ministerijoje užimančiais darbuotojais – pirmadienį įteikė kreipimąsi kultūros ministrui, Seimo Kultūros komitetui ir Premjero patarėjui kultūrai.
Anot kito šaltinio, panašių kreipimųsi Kultūros ministerijoje lig šiol inicijuota nebuvo: „Jei mes šnekam, esam visiškoj nevilty.“
Kreipimesi nurodoma, jog kancleris ministerijoje sukūrė toksišką aplinką: naudoja žeminančią verbalinę ir neverbalinę kalbą, pavedimus formuluoja vadovaudamasis ne teisės aktuose suformuluotais prioritetais, o asmeniniu požiūriu, nesusipažįsta su teisės aktais, nesinaudoja komunikaciniais įrankiais, nesigilina į sektoriaus klausimus bei biudžeto sąrangą, steigia naujus etatus skubos tvarka ir be padalinių vadovų žinios.
Nepraėjus dviem kanclerio darbo mėnesiams, savo patirtimis dalijasi 3 anoniminiai šaltiniai, Kultūros ministerijoje einantys vadovaujančias pareigas. Jie taip pat pasakoja apie ministerijos darbo paralyžiavimą, klausimų keliantį biudžeto likučių perskirstymą, kanclerio planuojamą ministerijos reorganizaciją bei sutartį su advokatų kontora „WIDEN Legal“.
Siekiant užtikrinti anonimiškumą, visi liudijimai pateikiami vyr. g.
Kultūros ministras L. Alsys, komentuodamas kreipimąsi, sako, kad situaciją vertina neigiamai: „Kaip į tokias situacijas galima reaguoti? Tiktai veikimu.“
„Visos bendravimo taisyklės sugriautos, o naujų nėra“
Anot kalbintų pašnekovų, kanclerio verbalinė ir neverbalinė komunikacija yra nepriimtina. Minimas pakeltas, kaltinamasis tonas, darbuotojų kompetencijų menkinimas. Kai kurie šaltiniai teigia, jog peržengiamos „ne tik elementaraus padorumo, bet ir psichologinio smurto, psichologinio poveikio ribos, kaip tai numatyta Darbo kodekse“.
Žmonės nežino, ko laukti ir tikėtis, kai visos bendravimo ir elgesio taisyklės sugriautos, o naujų nėra.
„Kolegos dalinasi, kad, pavyzdžiui, į argumentus sakoma: tu man neaiškink. Arba: kas tu toks? Tai vyksta žmogui bandant paaiškinti, kad kažkas neatitinka teisės aktų. Tavo problemos: daviau užduotį, eini ir darai. <…> Žmonės nežino, ko laukti ir tikėtis, kai visos bendravimo ir elgesio taisyklės sugriautos, o naujų nėra“, – pasakoja šaltinis A.
Kalbinti šaltiniai teigia, jog tokia bendravimo kultūra ministerijoje yra nauja. Pasak šaltinio C, lig šiol buvo įprasta, kad „vadovas turi žmogišką santykį į darbuotoją ir tikisi to paties iš jo“.
„Iki šiol visose valdžiose, kiek man yra tekę matyti, būdavo, kad su kancleriu, viceministrais gali bendrauti ir žemiausio lygmens vykdytojai. Kancleris pripažįsta tik padalinių vadovus ir nieko kito. <…> Dabar yra įsitvyrojusi pakankamai toksiška atmosfera“, – sako šaltinis A. Anot jo, didžioji dalis ministerijos darbuotojų, kuriems teko tiesiogiai bendrauti su kancleriu, palaiko kreipimesi išsakytą poziciją.
Pašnekovai teigė girdėję, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje, kur E. Raistenskis prieš tai dirbo kancleriu, situacija taip pat buvo panaši. „Iš antrų, trečių, ketvirtų lūpų – SAM dabar didelė šventė“, – kalbėjo šaltinis A.
Paralyžiuojamas ministerijos darbas
Kreipimesi teigiama, jog kancleris įprastais komunikaciniais kanalais nėra pasiekiamas, nesijungia ir nedalyvauja dokumentų dalinimosi platformose. Anot šaltinio A, kancleris pripažįsta vienintelę komunikacinę priemonę – telefoną: „Man neteko matyti jį naudojantis kompiuteriu.“
„Yra paralyžiuojamas ministerijos darbas. Dokumentai, kurie turėtų būti kiekvieną dieną pasirašomi, kabo savaitėmis. Neįmanoma daryti pirkimų, priimti sprendimų, jeigu nėra kanclerio parašo. Darbas ministerijoje nėra lengvas, ypač dabar, kai situacija sektoriuje jautri. Negali vėluoti, nes sektorius gali tai suvokti kaip kažką sąmoningai neigiamo. Bet darbuotojas yra priverstas maldauti, priminti po dešimtis kartų, kad tai labai svarbu <…>. Šalia visos sektoriaus problematikos ir jautrumų, mažėjančių lėšų, infliacijos, karo, atsiranda toks destruktorius“, – sako šaltinis C.
Anot šaltinio B, darbą pradėjus E. Raistenskiui, tapo sudėtinga suprasti, kiek kancleris gilinasi ir susipažįsta su jam teikiamais dokumentais, nes „kancleris kaip ir yra davęs suprasti, kad kultūros politika kaip sritis jo nedomina“.
„Žinome, kad kanclerio vardu dirba referentė. Bet nežinom, kur nukeliauja mūsų informaciniai pranešimai. Yra nutikę atvejų, kai per posėdžius Vyriausybėje ar daugiašalius susitikimus su išorės subjektais kancleris akivaizdžiai nesupranta, kas vyksta. Matome, kad Teams sukurtuose įrankiuose, kur visa vadovybė teikia pastabas, revizuoja priemones, kancleris nedalyvauja. <…>
Aš manau, kad tai yra atsakomybės vengimas. Visi moka naudotis kompiuteriu, čia ne tai. Tai proceso nuvertinimas. Kad aš turiu svarbesnių reikalų, negu skaityti jūsų medžiagą – mums susidaro toks įspūdis. Esu ir nešęs, padėjęs ant stalo [dokumentus] – tiesiog pastumta būna“, – teigia šaltinis B.
Sprendimų priėmimas: klausimų keliantis lėšų perskirstymas ir nauji etatai
Kalbinti šaltiniai teigia, kad kanclerio veikloje pasigenda sistemiškumo: nuoseklių sprendimų, jų teigimu, praktiškai nėra, o daug ką lemia asmeninė nuomonė bei preferencijos.
„Kancleris sako: aš jau turiu nuomonę. Bet iš kur ta nuomonė galėjo atsirasti, kai už klausimą atsakingas padalinys ar specialistas neturėjo progos pateikti informacijos?“ – klausia šaltinis B. Šaltinis C stebisi, kad lig šiol nieko bendro su sritimi neturėjęs asmuo yra įsitikinęs, kad viską žino geriausiai: „Nežinau, ką gali duoti toks absoliutus ministerijos turimų žinių ir patirties atsisakymas.“
Šaltinio A teigimu, pavedimai dalinami chaotiškai: „Kam pakliuvo, tą pasakiau, kitą dieną atšaukiau, trečią dieną dar kažką sugalvojau, ketvirtą nusprendžiau patikrinti, kodėl neįvykdytas prieš kelias dienas duotas ir kelis kartus pakeistas pavedimas.“
Per pirmuosius du kanclerio darbo mėnesius darbuotojai susidūrė ir su įtarimą sukėlusiais kanclerio sprendimais. Šaltinis A pasakoja: „Priklausomai nuo komandiruočių, susitikimo su tam tikrų institucijų ar įstaigų atstovais, ateina sprendimas susijęs su ta savivaldybe. Ar pavedimas pakeisti kokį teisės aktą, skirti finansavimą. <...> Daromi individualūs sprendimai, susiję su finansavimu: ką reiškia, jeigu turi krepšelį pinigų, vieną milijoną. Esi numatęs jį išdalinti konkurso būdu ir atėjęs sužinai, kad du šimtai tūkstančių turi būti padalinta kažkam kitam? Kaip man šitą dalyką komunikuoti sektoriui?“
Šia informacija dalijasi ir šaltinis B: „Aš nežinau, kokie buvo likučių perskirstymai tiek ES, tiek valstybės biudžeto, atėjus kancleriui. Bet jie tikrai buvo. Į tam tikrus regionus. Neturiu duomenų, kur buvo skirta, bet jie buvo skirti dviem ar trim savivaldybėm.“
Šaltiniai pasakoja, kad atsirado atvejų, kai kancleris, atėjęs į ministerijos padalinį, praneša, kad naujas žmogus darbą pradės nuo rytojaus.
Šaltiniai pasakoja, kad atsirado atvejų, kai kancleris, atėjęs į ministerijos padalinį, praneša, kad naujas žmogus darbą pradės nuo rytojaus. Šaltinio A teigimu, su padalinio vadovu tai nebūna suderinama iš anksto. Šaltinio B teigimu, tokių atvejų kol kas buvo keli – tai kanclerio referentė, įdarbinta per kelias dienas, ir į Kultūros paveldo grupę priimtas specialistas: „Rugpjūčio 24 d. paskelbiamas pranešimas apie darbo sąlygas, o kitą dieną jau sudaryta darbo sutartis.“
„Kai vadovo neinformuojant priimami kažkokie žmonės, nebūtinai turintys kompetencijų, kvalifikacijų, ne konkurso būdu – be abejo, tai kelia klausimų“, – sako šaltinis C.
Reorganizacija ir „WIDEN Legal“: „Suprantu, kad buvo nurodyta, kurią įmonę reikia paimti“
Šaltinio A teigimu, kanclerio akimis Kultūros ministerijoje – viskas blogai, o ją jis nuolat lygina su SAM. „Komentarai būna: kaip pas jus viskas blogai, kokią jūs čia tvarką nusistatę? Aš čia greit sutvarkysiu, aš čia greit padarysiu. Tai neretai pasitaiko ir dalyvaujant tretiesiems asmenims, kurie nėra ministerijos darbuotojai“, – teigė šaltinis A.
Ministerijos darbuotojai girdėjo ir apie kanclerio dar rugsėjį planuotą pradėti reorganizaciją, tačiau teigia nebuvę su ja supažindinti ir jos tikslų nežino. Šaltinio C teigimu, tai ypač blogai veikia darbo klimatą.
„Reorganizaciją ne vieną esam pergyvenę, bet visada būdavo komunikacija, suprasdavom naują struktūrą, eigą. Dabar yra tik „skaldyk ir valdyk“ pozicija“, – teigė šaltinis B. Jis pridūrė, kad, jo žiniomis, reorganizacijos nenori ir viceministrai: „Ar laikas dabar? Mes turėsim pirmininkauti [Europos Sąjungos Tarybai] po poros mėnesių. Kas dirbs, jei administracija bus reorganizuojama? Vieni išeis, kiti neatlaikys streso. Vyriausybės priemonių planą įgyvendinti mes turim tik dvejus metus.“
Šio šaltinio teigimu, Kultūros ministerija pasamdė ir privačią advokatų kontorą. Gauta sutarties teksto kopija rodo, kad ji pasirašyta su "WIDEN Legal".
„Sudaroma sutartis – iš vieno tiekėjo, matyt, nuperkama. Pasakoma, kad bus paruošta funkcijų analizė. Pirmiausia, ir Valstybės kontrolė yra parašius, kad teisinės paslaugos valstybės institucijose gali būti perkamos tik svarbioms tarptautinėms byloms, kai nėra kompetencijų jose atstovauti. Ar nėra kur leisti lėšų? Negali ministerijos Teisės padalinys atlikti funkcijų analizės pagal VRM rekomendacijas, padaryti tvaresnę struktūrą, diskutuoti su profsąjunga? Ar kancleriui, turinčiam teisės daktaro laipsnį, reikia patarimo darbo teisės klausimais?“ – klausė šaltinis B.
Paklaustas, kaip buvo priimtas sprendimas šią užduotį patikėti "WIDEN Legal", šaltinis B sakė: „Suprantu, kad buvo nurodyta, kurią įmonę reikia paimti.“
Šaltiniai teigia, kad ministras apie situaciją žinojo
Šaltinis B pasakoja, kad darbuotojai, bandantys apie susidariusią situaciją informuoti kultūros ministrą Luką Alsį, turi „praeiti kanclerio filtrą“ ir yra bauginami: „Ko tu ten eini? Jeigu tu vaikščiosi pas ministrą, mes kartu nedirbsim, turėsim rimtą pokalbį.“ Panašiu liudijimu dalijasi ir šaltinis C: „Kancleris tokiu atveju grasina darbuotojams ir sako: jei toliau kalbėsite su ministru arba jam rašysite, čia nedirbsite. Aš nežinau, ar tai daroma su ministro žinia, ar be.“
Visi kalbinti šaltiniai patikino, kad pats kultūros ministras yra informuotas apie situaciją, susidariusią dėl kanclerio darbo metodų, tačiau rezultato šie pokalbiai neatnešė.
Šaltinio A teigimu, „buvo pasakyta – priprasit, arba kas jums netinka, gi viskas vyksta, paspartėjo procesai?“
Šaltiniai teigė, jog dėl kanclerio veikimo metodų buvo parašytas ir ne vienas tarnybinis pranešimas.
Šaltinis B dalinosi kolegų liudijimu, jog ministras apsilankė Personalo skyriuje „prasizonduodamas, kas čia vėją kelia“. „Gavau informaciją iš kitų kolegų – ne vienas žmogus tą sakė, – kad paties ministro buvo pasakyta, jog labai puikus kancleris, nes visos bobos pradėjo dirbti“, – pasakojo šaltinis B.
E. Raistenskis lig šiol neturėjo darbo kultūros srityje patirties, tačiau, šaltinių teigimu, į kanclerio pareigas jis pateko „su misija išmušti daugiau lėšų kultūrai“, ją transliuoja ir pats.
Šaltinio B teigimu, kol kas ši misija geriausiai matyti per siekį suteikti galimybę biudžetinėms įstaigoms, pavaldžioms ministerijai, skolintis iš nacionalinio plėtros banko ILTE – pagal šiuo metu galiojantį Biudžetinių įstaigų įstatymą tokios opcijos nėra. Kultūros ministerijos darbuotojams pabandžius aptarti tokio siūlymo ribotumus sektoriuje ir galimas finansines rizikas, kanclerio atsakas buvo trumpas: „Tegul bankrutuoja ta [Kultūros] ministerija, gal sujungs su švietimu.“
Anot šaltinio B, nebetikima, kad ši problema bus išspręsta Kultūros ministerijoje, dėl to kreipimasis adresuojamas ir kitoms institucijoms: „Tai tikrai yra paskutinis lašas. Nenorėjom iki to prieiti. Mes jaučiam atsakomybę, kad turėtų būti kažkaip situacija valdoma. Nebenorim būti žeminami, nebenorim, kaip kolega sakė, su teisės aktais prasilenkiančiais terminais kažką daryti. <…> Ministras turėtų įvertinti, ar kancleris turi kompetencijas eiti pareigas.“
Žala ministerijai: „Kur dursi, kas antras ieško darbo“
Jeigu situacija nesikeis, šaltiniai teigė, kad žala tiek ministerijai, tiek sektoriui – neišvengiama.
Ant kortos atsiduria projektai, reformos, darbų tęstinumas. „Jeigu procesai nėra valdomi ir į juos nežiūrima sistemiškai – veikla nėra nukreipta į prioritetus, įtvirtintus Vyriausybės programoje, planavimo dokumentuose, – tai išvirs į neigiamą pusę siekiant ministerijos tikslų. Per ilgus metus nusistovėję, pozityvūs dalykai – finansavimo schemos, bendradarbiavimas su įstaigom, – yra griaunami.“
Anot šaltinių, ministerijos koridoriuose šiandien – „kur dursi, kas antras ieško darbo“: „Patyrę darbuotojai, kreipimąsi pasirašę darbuotojai, sakys: ačiū, nebereikia. Ministerija neteks kvalifikuotų asmenų“, – sako šaltinis A.
Ministras L. Alsys: „Kancleris minėjo, jog yra reiklus ir iš darbuotojų reikalauja rezultatyvumo“
Kanclerio E. Raistenskio komentaro tebelaukiama. Gautą kreipimąsi pakomentavo kultūros ministras Lukas Alsys. Jis teigia situaciją vertinantis neigiamai ir plačiau komentuoja situaciją.
– Sulaukėte kolegų kreipimosi dėl kanclerio bendravimo ir veikimo metodų. Kaip vertinate susidariusią situaciją? Kokie bus jūsų tolesni žingsniai?
– Taip, šiandien ryte atėjęs į darbą gavau darbuotojų kreipimąsi. Kaip į tokias situacijas galima reaguoti? Tiktai veikimu. Pirmas dalykas, ką mes šiandien inicijuosime, – pokalbiai su pačiais darbuotojais. Pasikviesime juos į bendrą susitikimą, kad jie galbūt detaliau išsakytų problemas, kurias mato. Taip pat kreipsimės į darbuotojų profsąjungą, kuri veikia Kultūros ministerijoje ir tikrai atstovauja didžiajai daliai darbuotojų. Pakalbėsime, ar mūsų profsąjunga yra gavusi kreipimųsi ar nusiskundimų, ir tada vertinsime visą situaciją. Šiandien ryte jau spėjau pasikalbėti ir su kancleriu apie susidariusią situaciją. Vertinu kaip neigiamą dalyką – kaip kitaip įvertinsi. Bet koks trikdis kolektyve, nesusiderinimas kolektyve neduoda rezultatyvumo. Mums tiesiog reikia išsiaiškinti, kodėl kyla šios problemos, kokios tos bėdos iš tiesų yra, ir priimti atitinkamus sprendimus.
– Minėjote, kad kalbėjote su kancleriu. Ar jis priima išsakytą kritiką?
– Taip, kalbėjausi su kancleriu šiandien ryte. Uždaviau jam klausimus, kiek jis tos kritikos priima, kuri galbūt teisinga, kuri galbūt visiškai neteisinga. Verta pripažinti, kad kancleris minėjo, jog yra reiklus ir iš darbuotojų reikalauja rezultatyvumo. Tam tikrą kritiką jis sutinka priimti – kad galbūt yra per reiklus ir kartais terminai yra per skuboti. Bet tai sąlygoja ir susidariusi situacija ministerijoje. Turime tikrai kalną vėluojančių pavedimų, kuriuos reikia išspręsti. Ir Vyriausybėje jau gauname pastabų, kad esame vėluojanti ministerija. Turbūt tas padidintas jautrumas yra iš visų pusių: ir nauja, pasikeitusi vadovybė tiek Vyriausybėje, tiek ministerijoje, ir dideli lūkesčiai iš manęs visai komandai turbūt persiduoda į kitas ministerijos grandis.
– Kalbinti šaltiniai teigia, kad dalis vėlavimo yra susijusi su kanclerio veikla, nes tai, ką jis turėtų peržiūrėti, pasirašyti, užstringa. Ar jums pačiam teko su tuo susidurti? Ir kaip apskritai vertinate ligšiolinę kanclerio veiklą ir jo kompetencijas užimti šias pareigas?
– Būtent dėl šios dalies ir norėsiu padiskutuoti, nes didžioji dalis mūsų vėluojančių pavedimų, kaip ministerijos įsipareigojimų Vyriausybei, vėluoja kelių mėnesių, pusės metų ar net kelerių metų terminais. Tai turbūt čia nėra jau esminis nei mano, nei kanclerio parašas.
Ar aš pastebėjau atvejų, kad kancleris nepasirašytų? Matot, pagal mūsų struktūrą tie dokumentai, kurie turi ateiti iki manęs pasirašyti, dažniausiai prieš tai yra pasirašomi kanclerio. Aš visus savo dokumentus pasirašau laiku. Nė vienas dokumentas, kurį pasirašiau, bent jau kiek atsimenui, iki šiol neišėjo pavėluotai.
Kaip apskritai vertinu kanclerį? Jis prieš tai kancleriavo Sveikatos apsaugos ministerijoje, buvo Mokestinių ginčų komisijos vadovas. Tikiu, kad administracinės patirties jis turi tikrai nemažai. Vis tik reikia suprasti, kad pagrindinė kanclerio funkcija yra ne politikos formavimas, ne turinio formavimas, o būtent administracinių procesų užtikrinimas, kad jie vyktų sklandžiai ir laiku. Į turinį vis tik gilinasi mano viceministrai ir patarėjai. Kanclerio darbas daugiau tokio technokratinio pobūdžio.
– Kas jums yra žinoma apie kanclerio iniciatyvą, kuriamus naujus etatus, kad priima žmones skubos tvarka, be padalinių vadovų žinios?
– Nuo liepos mėnesio, jeigu neklystu, gal tik trys žmonės yra prisijungę prie Kultūros ministerijos komandos. Tai kažkokios ypatingos skubos nesu pastebėjęs nei vienu, nei kitu atveju. Etatai, mano žiniomis, nėra steigiami, jie jau yra struktūroje.
– Šaltinis teigia: „Rugpjūčio 24 d. paskelbiamas pranešimas apie darbo sąlygas, o kitą dieną jau sudaryta darbo sutartis.“
– Turėsiu pasitikslinti, dabar neatseku nei dienos, nei kas čia galėjo nutikti.
– Kalbinti šaltiniai teigia, kad ministerijoje kanclerio iniciatyva planuojama reorganizacija. Kodėl ministerijoje ji yra reikalinga?
– Šita iniciatyva tikrai ateina ne iš kanclerio, ji ateina dar iš anos Vyriausybės laikotarpio, kai aš pats buvau kancleris. Turbūt aš jau esu kažkur minėjęs, man atrodo, ir spaudoje, kad tam tikri struktūriniai pokyčiai ministerijoje yra planuojami. Dėl kai kurių horizontalių klausimų, kurie laikui bėgant atsirado mūsų ministerijos pavaldume ir tiesiog nėra išgryninti arba dubliuojasi per tam tikrus skyrius. Tai tas pats dezinformacijos klausimas, kūrybinių industrijų klausimas, kuris apima daugiau negu vieną politikos grupę ir skyrių ministerijoje.
Pertvarka dar mano paties buvo kažkada numatyta, buvo bendrauta, buvo ir buvusios ministrės įsakymas pasirašytas dėl tokios pertvarkos reikalingumo. Tai klausimas tikrai nėra naujas, ir turbūt aš pats, dar būdamas kancleriu, esu pristatęs visai ministerijos vadovybei, kad tokie struktūriniai pokyčiai yra numatyti. Tiesą pasakius, buvo numatyta galbūt per vasarą pabandyti susidėlioti visus reikiamus dokumentus ir elementus, bet pasikeitus Vyriausybei tie planai truputėlį atsidėjo. Tačiau klausimas iš eterio niekur nedingo.
– Dėl kokios priežasties buvo pasirašyta sutartis su "WIDEN Legal"? Kodėl ministerijai reikėjo išorės teisininkų paslaugų?
– Sutartis buvo pasirašyta dėl konsultavimo. Turbūt dėl įvairiausių klausimų, kurie gali mums kilti. Kaip žinia, mūsų ministerijoje Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyrius teisininkų apimtimi nėra didelis. Pastaruoju metu turėjome dar ir porą žmonių, kurie išėjo darbuotis į Seimą ir į kitas darbo vietas. Žinant, kad gali nutikti vienokių ar kitokių sudėtingų teisinių klausimų, turėti pagalbos iš šalies visą laiką yra gerai, o tokia galimybė ministerijoje yra.
– Buvo vykdomas konkursas? Iš ko rinkotės?
– Reikėtų pasitikslinti. Nevykdau šitų procesų.
– Noriu pasiteirauti dėl dar vieno aspekto. Vienas mano kalbintas šaltinis teigė, cituoju: „Priklausomai nuo komandiruočių, susitikimo su tam tikrų institucijų ar įstaigų atstovais, ateina sprendimas susijęs su ta savivaldybe.“ Kitas šaltinis teigė: „Nežinau, kokie buvo likučių perskirstymai tiek ES, tiek valstybės biudžeto, atėjus kancleriui. Bet jie tikrai buvo. Į tam tikrus regionus. Jie buvo skirti dviem ar trims savivaldybėm.“ Ar tai tiesa ir jei taip, kokios tai savivaldybės?
– Pirmą kartą girdžiu kažkokius perskirstymus, ką mes esam darę ar nedarę.
– Informacijos apie tai, kad kancleris savo nuožiūra kažkaip ar pagal savo preferencijas priima tam tikrus sprendimus, jums girdėti neteko?
– Ne, neteko. Kancleris turbūt negali priiminėti sprendimų perskirstant biudžetus kažkokioms savivaldybėms… Nelabai suprantu, ką būtų galima perskirstyti. Europos Sąjungos lėšos yra konkrečiai priskirtos prie projektų ir ten kažką perskirstinėti praktiškai neįmanoma. Nebent su didelėmis išimtimis nuo vieno projekto prie kito. O biudžeto lėšų perskirstymas – irgi nežinau, iš ko. Savivaldybėms mes, kaip ministerija, iš viso negalime skirti pinigų.
– Kaip suprantu, turimos omeny konkrečios įstaigos, bet pastebima preferencija tam tikroms savivaldybėms.
– Žinokit, nežinau, čia reikia pasigilinti. Šiaip įdomus klausimas. Aš dabar bandau galvoti, kas galėtų sukurti tokią regimybę. Būna, kad mes važiuojame lankyti savo įstaigų tam tikrose savivaldybėse, jos išsidėsčiusios per visą Lietuvą. Įstaigos turbūt kiekvieną dieną kreipiasi su kažkokio papildomo finansavimo poreikiais. Tai gal kažkas ir sutiko, nežinau. Kad ir Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekai reikia pinigų stogo tvarkybos darbams, ir Jūrų muziejui reikia pinigų, ir Kauno įstaigoms reikia papildomo finansavimo dėl infrastruktūrinių iššūkių. Tai mūsų kasdienybė. Vertinam, kaip ministerija, galimybę: jeigu galime kam nors skirti finansavimą savo įstaigoms, tai ir skiriame.
– Kalbinti šaltiniai teigia, kad apie susidariusią situaciją, apie toksišką darbo aplinką jūs buvote informuotas, bet tam tinkamo dėmesio neskyrėte. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
– Galėčiau pakomentuoti taip: turėjau susitikimą su turbūt pora, gal trejetu žmonių iš mūsų ministerijos, kurie išsakė tam tikrą lūkestį. Arba, kad bendravimas su ministerijos vadovybe dabar yra kitoks, negu buvo prieš tai. Aš kolegoms ir pasakiau, kad pasikalbėsiu su kancleriu, pabandysime identifikuoti, koks tas nesusikalbėjimas ir iš ko jis kyla. Tai, ką pažadėjau, ir padariau. Dabar matome, kad išlieka tam tikrų įtampų. Tas įtampas dabar jau spręsime: turbūt ir oficialiau susitiksime su visais darbuotojais, kreipsimės į profsąjungą ir pabandysime išspręsti problemas, kylančias viduje.
– Ir paskutinio jūsų komentaro norėčiau. Vienas šaltinis dalijosi tokia informacija, cituoju: „Gavau informaciją iš kitų kolegų – ne vienas žmogus tą sakė, – kad paties ministro buvo pasakyta, jog labai puikus kancleris, nes visos bobos pradėjo dirbti“. Ar šis teiginys buvo išsakytas?
– Niekada gyvenime tokio žodžio nesu pavartojęs apie moteris ir apie ministerijos darbuotojas.