Sekite 15min Google
Organizacijų teigimu, Vyriausybės pateiktame projekte pasirūpinta biudžetinių kultūros įstaigų darbuotojais, tačiau nevyriausybiniame sektoriuje dirbantys kūrėjai ir kultūros darbuotojai – maždaug pusė viso kultūros lauko – lieka užribyje.
Atlyginimai didės ne visiems kultūros darbuotojams
Kultūros organizacijos teigiamai vertina 2027 m. biudžeto projekte numatytą kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą – vidutiniškai apie 7,5 proc., arba apie 96 eurus „į rankas“. Tam numatyta 14,3 mln. eurų, o didinimas turėtų apimti tiek Kultūros ministerijai, tiek savivaldybėms pavaldžių kultūros įstaigų darbuotojus. Tai svarbus žingsnis artinant kultūros darbuotojų atlyginimus prie šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Vis dėlto kultūros sektorius nėra vien biudžetinės įstaigos. Organizacijų skaičiavimu, maždaug pusė kultūros lauko darbuotojų dirba ne biudžetiniame sektoriuje – viešosiose įstaigose, asociacijose, leidyklose, nepriklausomuose teatruose, galerijose, festivaliuose, taip pat kaip laisvai samdomi kūrėjai. Būtent jie sukuria apie 80 proc. viso Lietuvos kultūros turinio.
Infliacija neskirsto darbuotojų į biudžetinius ir nebiudžetinius. Lietuvos banko prognozėmis, vidutinė metinė infliacija 2026 m. sieks 5,1 proc., o 2027 m. – 3,1 proc. Kylančios kainos vienodai paliečia kiekvieną kultūros lauko darbuotoją, ne tik dirbančius biudžetiniame sektoriuje.
„Kultūros darbuotojų atlyginimų didinimas ir projektinio finansavimo augimas turi būti sprendžiami kartu. Nepriklausomose kultūros organizacijose projektų lėšomis apmokamas ir kūrėjų, ir vadybininkų, ir techninių specialistų darbas. Šiam finansavimui neaugant kartu su sąnaudomis, organizacijos turi mažiau galimybių deramai atlyginti profesionalams, kurti naujus kūrinius ir pasiekti žiūrovus bei lankytojus. Todėl 2027 m. biudžete būtina numatyti sprendimus,
kurie stiprintų visą kultūros lauką“, – sako Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) direktorė Edita Sabalionytė.
Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas pabrėžia: „Nors diskusijose dėl kultūros finansavimo dažnai kalbame apie institucijas, visgi realybėje procesų centre yra žmonės, kurie tą kultūrą kuria. Tad išlaikyti institucijas ir infrastruktūrą nepakanka – be kūrėjų jos neturės ką rodyti, atlikti, publikuoti ar saugoti. Todėl kalbame apie tai, ar Lietuva iš principo sugebės išlaikyti žmones, kurie kuria jos kultūrą.“
LKT: vietoj realaus augimo – tik dalinis atkūrimas
2026 m. Kultūros ministerijos valdymo srities įstaigoms, programoms ir fondams pritaikytas 5,45 proc. mažinimas LKT reiškė tiesiogiai mažesnį finansuojamų projektų, stipendijų ir tarptautinių iniciatyvų skaičių. Naujausiame meno sričių finansavimo etape buvo galima finansuoti tik maždaug kas penktą paraišką, nors ekspertų teigiamai įvertintų ir Lietuvai svarbių projektų buvo bent dvigubai daugiau.
Dar 2026 m. birželio 10 d. Seimo Kultūros komitete Kultūros ministerija LKT finansavimo didinimą įvardijo kaip vieną iš trijų savo pagrindinių prioritetų ir nurodė, kad 2027 m. LKT biudžetą prie 2026 m. lygio reikėtų padidinti 9,283 mln. eurų. Toks padidinimas leistų tik išlaikyti 2025 m. finansuotų kultūrinių veiklų apimtį, atsižvelgiant į dėl infliacijos išaugusias projektų kainas. Tačiau dabar viešai kalbama, kad LKT biudžetas galėtų padidėti vos 3–4 mln. eurų – daugiau nei perpus mažiau, nei pačios ministerijos įvertintas poreikis.
Rugpjūčio mėnesį 50 kultūros sektoriaus nevyriausybinių organizacijų pasirašytas raštas dėl LKT finansavimo buvo išsiųstas Vyriausybei, Seimui ir Kultūros ministerijai. Jokios reakcijos nesulaukta, o Seime svarstomas biudžeto projektas šių siūlymų neatspindi.
Kultūra – valstybės saugumo dalis
Kultūra nuolat įvardijama kaip kertinė valstybės pamato dalis, kaip minkštoji galia ir viena iš atsparumo infrastruktūros sudedamųjų dalių. Tačiau jos stiprinimui būtinas finansavimas kol kas neskiriamas. Neatsitiktinai sakoma: be kultūros tauta – tik teritorija.
Organizacijų nuomone, šiandien Kultūros ministerija yra tokia pat svarbi kaip Krašto apsaugos ministerija: būtent šių dviejų ministerijų darbai ir joms skiriamas finansavimas yra investicija į
valstybės saugumą. Lietuva šiuo metu gyvena karo sąlygomis – kol kas ne fizinio, bet informacinio. Nedraugiškos valstybės kultūrą ir sportą tikslingai naudoja kaip įrankius mūsų visuomenės darnai skaldyti. Jei Rusijos propaganda ir toliau veiks taip, kaip veikė iki šiol, o Lietuva valstybės pasakojimui per meną skirs tiek pat lėšų, kiek dabar, ateityje ginklų reikės žymiai daugiau.
„Šiandien, kai Rusija perrašo istoriją ir vadovėlius, kurdama realybės neatitinkantį pasakojimą, kuris liečia ne tik Ukrainą, bet ir mus, Lietuvoje, privalome kaip niekada stipriai investuoti į savo kultūrą – į tikros tiesos pasakojimą knygomis, paveikslais, spektakliais, kino filmais, muzika. O ypač spausdintomis knygomis, kurių neišjungsi atjungęs internetą ar elektrą. Menininkai skirtingomis formomis pasakoja apie tai, kas yra mūsų valstybės pamatas, kokia yra mūsų valstybės istorija. Dėl meno kuriamos vertės valstybei klausimų nebekyla, tačiau tos vertės kūrimo deramai finansuoti valstybė kol kas nepasirengusi“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Laura Tekorė.
Kultūros svarbą informacinio saugumo srityje pabrėžia ir kariuomenė. „Reikia ištraukti kuo daugiau žmonių iš sovietinės komunikacijos, kuri apima animaciją, filmus, muziką, sovietines knygas ir visą popkultūrą. Mes patys nejaučiame, kaip tai vartojame. <...> Mūsų valstybės informacinę erdvę būtina užpildyti ne tik politinėmis žiniomis.
Kultūra ten turi būti visais įmanomais būdais“, – 2026 m. spalio 23 d. Neringoje vykusioje konferencijoje „Tarp erdvių: rezidencijų dialogai“ sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis.
Visos didžiosios valstybės investuoja į savo kultūrą ne todėl, kad rūpinasi piliečių kultūringu laisvalaikiu, o todėl, kad siekia išsaugoti savo tapatybę. Lietuva šiuo požiūriu negali būti išimtis.
Ko prašo kultūros organizacijos
Kultūros sektoriaus nevyriausybinės organizacijos ragina Seimą, svarstant 2027 m. valstybės biudžetą:
• Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, palyginti su 2026 m., padidinti 2027 m. 9,3 mln. eurų, 2028 m. – 13,8 mln. eurų, 2029 m. – 19,2 mln. eurų, taip užtikrinant prognozuojamą daugiametę augimo trajektoriją;
• palaikyti Lietuvos kultūros instituto 2027–2029 m. biudžeto poreikį: 2027 m. – 4,601 mln. eurų, 2028 m. – 5,576 mln. eurų, 2029 m. – 7,491 mln. eurų;
• Lietuvos kino centro finansavimą, palyginti su 2026 m. (10,654 mln. eurų), padidinti 2027 m. 1,767 mln. eurų, 2028 m. – 2,343 mln. eurų, 2029 m. – 3,318 mln. eurų;
• formuojant kultūros darbuotojų atlygio politiką, atsižvelgti ir į nevyriausybiniame sektoriuje dirbančius kultūros darbuotojus bei kūrėjus.
Visų šių institucijų finansavimas yra investicija į visos Lietuvos kultūros ekosistemos gyvybingumą – naujo kultūros turinio kūrimą, kūrėjų ir organizacijų veiklą, kultūros prieinamumą regionuose ir Lietuvos matomumą tarptautinėje erdvėje.
