„Žiniasklaidoje paskelbta informacija ir ministerijos darbuotojų išsakyti teiginiai leidžia manyti, kad susidariusi situacija peržengia įprasto darbinio nesutarimo ribas ir gali kelti grėsmę ministerijos veiklos stabilumui, darbuotojų emociniam saugumui, sprendimų priėmimo kokybei bei strateginių valstybės įsipareigojimų įgyvendinimui. Ypač rimtu signalu laikome tai, kad į atsakingas institucijas kreipėsi grupė vadovaujamas pareigas einančių ir didelę institucinę patirtį sukaupusių darbuotojų.
Pažymime, kad pagarba darbuotojams, jų profesinei kompetencijai ir orumui yra ne pasirinkimas, o būtina atsakingo viešojo valdymo sąlyga. Konfliktai ir kylanti įtampa valstybės institucijoje turi būti sprendžiami laiku, atvirai, nešališkai ir konstruktyviai, užtikrinant saugią galimybę darbuotojams išsakyti problemas bei apsaugant juos nuo bet kokio neigiamo poveikio dėl pateiktos kritikos.
Ministerijos darbuotojų kompetencija ir sukaupta institucinė atmintis yra strateginis valstybės išteklius. Patyrusių specialistų pasitraukimas, jų profesinio vaidmens menkinimas arba skuboti struktūriniai sprendimai gali padaryti ilgalaikę žalą ne tik pačiai ministerijai, bet ir visam kultūros laukui. Institucija negali būti stiprinama silpninant jos profesionalų korpusą, atsisakant sukauptų žinių ar priimant sprendimus, kurie nėra aiškiai pagrįsti kompetencijos, patirties, motyvuoto poreikio ir skaidrių procedūrų kriterijais.
Šis laikotarpis Kultūros ministerijai yra ypač atsakingas. Iki dabartinės politinės kadencijos pabaigos likes laikas turi būti skirtas Vyriausybės programos ir svarbiausių kultūros politikos įsipareigojimų įgyvendinimui. Jau 2027 m. sausio mėnesį Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Ministerijos laukia intensyvus pasirengimas tarptautiniams susitikimams, Lietuvos pozicijų koordinavimas, strateginių dokumentų rengimas, nacionalinių ir Europos Sąjungos kultūros politikos klausimų derinimas. Kartu būtina užtikrinti sklandų kultūros politikos priemonių, finansavimo procesų ir įsipareigojimų sektoriui įgyvendinimą.
Manome, kad esamoje situacijoje bet kokie struktūriniai, personalo ar kiti organizaciniai pokyčiai turi būti ypač kruopščiai parengti, pagrįsti aiškia problemųir funkcijų analize, derinami su darbuotojais bei jų atstovais ir vykdomi skaidriai, nekeliant papildomos rizikos ministerijos veiklos stabilumui ir tęstinumui.
Atsižvelgdami į situacijos rimtumą, raginame:
- Nedelsiant atlikti nešališką ir skaidrų darbuotojų kreipimesi nurodytų aplinkybių vertinimą, užtikrinant, kad procese dalyvautų darbuotojų atstovai ir, prireikus, nepriklausomi viešojo valdymo bei darbo aplinkos ekspertai.
- Iki vertinimo pabaigos susilaikyti nuo skubotų struktūrinių, personalo ir kitų sunkiai grįžtamų sprendimų, galinčių didinti įtampą arba silpninti ministerijos administracinius gebėjimus.
- Užtikrinti darbuotojų, pateikusių informaciją ar išsakiusių kritiką, apsaugą nuo bet kokio neigiamo poveikio ir sudaryti sąlygas saugiam bei konfidencialiam dialogui.
- Objektyviai įvertinti darbuotojų kreipimesi nurodytas aplinkybes, susijusias su Kultūros ministerijos kanclerio vadovavimo, komunikacijos ir sprendimų priėmimo kompetencijomis, jų atitiktį valstybės tarnybos etikos, gero valdymo ir pagarbios darbo aplinkos principams bei šioms pareigoms būtinų vadybinių kompetencijų reikalavimams.
- Viešai pristatyti priimtus sprendimus ir konkretų veiksmų planą, skirtą atkurti konstruktyvų darbo klimatą, užtikrinti ministerijos veiklos tęstinumą ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus.
- Užtikrinti, kad pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai ir kiti strateginiai kultūros politikos darbai nebūtų sutrikdyti dėl vidinių vadybos problemų ar nepakankamai parengtų pertvarkų.
Tikimės aiškios politinės atsakomybės už susidariusios situacijos sprendimą ir konkrečių, viešai įvardinamų veiksmų, užtikrinančių Kultūros ministerijos veiklos stabilumą. Raginame atsakingas institucijas objektyviai įvertinti viešai iškeltus klausimus ir imtis priemonių, kurios apgintų darbuotojų orumą, išsaugotų ministerijos kompetencijas ir atkurtų pasitikėjimą jos veikla.
Kultūros ministerijos veiklos stabilumas nėra vien jos vidinis klausimas. Ministerijos priimami sprendimai tiesiogiai veikia visą Lietuvos kultūros lauką, jo institucijas, kūrėjus, organizacijas bei galiausiai visuomenę. Todėl turime pagrįstą interesą, kad ministerijoje būtų užtikrinamas profesionalus, skaidrus ir etiškas valdymas. Svarbūs ir sprendimų priėmimo tęstinumo klausimai, kadangi kultūros srities procesai ir jų poveikis pasireiškia ilgu laikotarpiu.
Stipri Kultūros ministerija gali veikti tik remdamasi profesionalumu, pagarba, kompetencija, institucine atmintimi ir atviru dialogu. Šių principų apsauga yra svarbi ne vien ministerijos darbuotojams – nuo jos priklauso Lietuvos kultūros politikos stabilumas ir valstybės gebėjimas įgyvendinti prisiimtus nacionalinius bei tarptautinius įsipareigojimus“.
Šį kreipimąsi pasirašo:
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (KIK Lietuva)
Lietuvos meno kūrėjų asociacija
Nacionalinis švietimo NVO tinklas
Lietuvos leidėjų asociacija
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga
Lietuvos dizaino asociacija
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma
Lietuvos bibliotekininkų draugija
Kino kultūros asociacija
Šiuolaikinio šokio asociacija
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija
Asociacija LATGA
Lietuvos dailininkų sąjunga
Nepriklausomų Prodiuserių Asociacija
Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba
