Sekite 15min Google
„Su didžiuliu liūdesiu“ pranešama apie Y.Kusamos mirtį, teigiama jos įmonės išplatintame pareiškime. Jame menininkė apibūdinama kaip avangardo pionierė, kurios kūryba apėmė vizualųjį meną, performansą, literatūrą ir poeziją.
Y.Kusama dešimtmečius savo noru gyveno psichiatrijos ligoninėje. Ji buvo lengvai atpažįstama dėl ryškiai raudono peruko ir taškuotų drabužių.
„Ji tapė iki pat paskutinių dienų, niekada nepaleisdama teptuko iš rankų“, – teigiama pareiškime.
Iš neįvertintos menininkės – į pasaulinę ikona
Didžiausio pripažinimo Y.Kusama sulaukė jau būdama aštuntą ir devintą dešimtį perkopusi menininkė. Didžiąją gyvenimo dalį ji buvo nepelnytai ignoruojama.
Septintajame dešimtmetyje Niujorko vyrų dominuojamoje meno scenoje Y.Kusama išsiskyrė provokuojančiomis parodomis – tarp jos darbų buvo falinės formos skulptūros, o kai kuriuose performansuose pasirodydavo nuogi žmonės.
1965 metais ji pristatė „Infinity Mirror Rooms“ – instaliacijas, kuriose veidrodžiai ir šviesos sukuria begalinės erdvės iliuziją. Šios instaliacijos vėliau pritraukė milijonus lankytojų. Itin geidžiami tapo ir jos taškuoti kūriniai bei moliūgų skulptūros.
Tarptautinį pripažinimą menininkė įgijo tik po kelių dešimtmečių. 1993 metais ji tapo pirmąja Japonijos menininke, vienai atstovavusia savo šaliai Venecijos bienalėje.
Vėliau jos kūriniai buvo eksponuojami didžiuosiuose pasaulio muziejuose, o menininkė bendradarbiavo su prabangos prekių ženklais, tarp jų – „Louis Vuitton“. 2022 metais vienas jos paveikslų aukcione parduotas už maždaug 10,5 mln. JAV dolerių.
„Moliūgai kalba su manimi“
Y.Kusama gimė 1929 metais Matsumote, Japonijos Nagano regione. Vaikystėje ji patyrė haliucinacijų, kuriose matydavo žybsnius ir žarijas. Vėliau meną ji pavertė būdu perteikti savo pasaulio matymą kitiems.
Jos šeima nepritarė ankstyvam sprendimui studijuoti tapybą Kiote. Vėliau konservatyvūs artimieji esą jai sakė, kad meninė veikla šeimai užtraukia didžiulę gėdą.
Pastaraisiais metais Y.Kusamos populiarumą dar labiau išaugino socialiniai tinklai. Jos ryškūs gėlių motyvai, blizgantys metaliniai rutuliai ir begalybės instaliacijos tapo itin populiariu fonu asmenukėms.
Vienu svarbiausių jos kūrybos simbolių tapo moliūgas. Menininkei jis reiškė komfortą ir nostalgiją.
„Moliūgai kalba su manimi“, – kartą sakė Y.Kusama.
Jos gimtojoje Japonijoje, Naosimos saloje, atvykstančius keltu lankytojus pasitinka viena žymiausių jos skulptūrų – ryškiai raudonas moliūgas, išmargintas juodais taškais.
