Lietuvos kultūros tarybos užsakymu 2023 m. atliktas tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ parodė, kad apie 57 proc. gyventojų teigiamai vertina kultūros prieinamumą gyvai, o skaitmeninio kultūros turinio prieinamumą palankiai vertina apie 45 proc. respondentų. Tai rodo, kad skaitmeniniai sprendimai gali tapti svarbia priemone siekiant kultūros turinį padaryti labiau pasiekiamą platesnei visuomenės daliai.
Tame pačiame tyrime taip pat pažymima, kad didžioji dalis gyventojų į kultūrą įsitraukia per kasdienes veiklas – žiūri filmus, klausosi muzikos, skaito knygas ar lankosi kultūros renginiuose. Net 97 proc. apklaustųjų nurodė žiūrintys filmus ar audiovizualinį turinį, apie 93 proc. skaito knygas ar spaudą, o daugiau nei 80 proc. yra lankęsi scenos menų renginiuose arba žiūrėję jų įrašus. Tai rodo, kad kultūra daugeliui žmonių yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis, tačiau jos pasiekiamumas skirtingose srityse skiriasi.
Kultūra per pasakojimą: nuo archyvų iki asmeninių atradimų
Kultūra vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę. Kuriama nacionalinė platforma „ekultūra“ siekia, kad ji būtų lengvai pasiekiama skirtingoms auditorijoms – nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos.
Nauja kultūros turinio erdvė, kuri pradės veikti jau gegužę, taps vieninga erdve skaitmeniniam ir skaitmenintam Lietuvos kultūros turiniui. Joje bus prieinami per milijoną meno kūrinių, rankraščių, fotografijų, filmų, archyvinių dokumentų, garso ir vaizdo įrašų, taip pat virtualūs turai, interaktyvios parodos ir kitų formų kultūros pasakojimai, leidžiantys atrasti tai, kas iki šiol buvo pasklidę po skirtingų institucijų archyvus ar informacines sistemas.
Į platformą bus integruotas ir daugiau kaip du dešimtmečius kauptas portalo epaveldas.lt turinys, o skirtingų kultūros įstaigų informacinių sistemų sujungimas panaikins techninius barjerus ir leis užtikrinti prieinamumą.
Tokiu būdu „ekultūra“ ne tik sutelks kultūros duomenis vienoje vietoje, bet ir sustiprins jų matomumą, palengvins institucijų bendradarbiavimą ir suteiks visuomenei patogų būdą pasiekti kultūros turinį bet kuriuo metu iš bet kurios vietos. Platformą kuria Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su daugiau nei dvidešimt kultūros institucijų visoje šalyje.
Platformos „ekultūra“ ryšių su visuomene koordinatorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė pabrėžia, kad platforma kuriama galvojant apie labai skirtingas auditorijas. „Platforma „ekultūra“ nėra skirta vienai amžiaus ar interesų grupei – ji kuriama taip, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo patirties, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos, galėtų rasti sau aktualų turinį ir būdą jį panaudoti. Vieni atras įkvėpimo laisvalaikiui, kiti – medžiagos mokslui ar kūrybai, dar kiti galės patys kurti, komentuoti, dalytis ir taip prisidėti prie kultūros gyvybingumo“, – sako ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad kuriant platformą ypatingas dėmesys skiriamas apgalvotai tematiškai atrinktam partnerių turiniui – virtualioms kultūros istorijoms. Jos padeda vartotojams nepasimesti informacijos gausoje ir leidžia atrasti kultūrą per pasakojimą.
Šiuo metu veikiančioje informacinėje svetainėje ekultura.lt jau galima rasti įvairių istorijų: apie bokso varžybas Kaune XX a. 6-ajame dešimtmetyje, Lozoraičių šeimos gyvenimą Romoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos inicijuotą pokalbių ciklą „Susikalbėjimai Didžiojoje“ ar kino teatrus regionuose. Šiuose pasakojimuose dokumentai, fotografijos, vaizdo ir garso įrašai sujungti į vieną naratyvą, leidžiantį „panirti“ į epochą.
Taip pat galima virtualiai keliauti išeivijos menininkų keliais – tyrinėjant virtualų žemėlapį susipažinti su išeivijos menininkų kūryba, apsilankyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės ar Lietuvos aviacijos muziejuose.
Skaitmeninė kultūra – kiekvienam pagal poreikį
Naujoji nacionalinė kultūros platforma kuriama galvojant apie labai skirtingus vartotojus – nuo smalsaus žiūrovo ar kino mėgėjo iki mokslininko, kūrėjo ar verslo atstovo. Siekiama, kad kultūros turinys būtų ne tik saugomas, bet ir lengvai pasiekiamas, suprantamas bei pritaikomas įvairiems poreikiams.
Plačiajai visuomenei platforma atvers galimybę patirti kultūrą kitaip – čia bus galima žiūrėti restauruotus filmus, tyrinėti virtualias parodas, klausytis koncertų įrašų ar naršyti archyvines fotografijas, o virtualios kultūros istorijos leis šalies istoriją ir kultūrą pažinti ne tik informatyviai, bet ir įtraukiančiai.
Platformos „ekultūra“ ryšių su visuomene koordinatorė V. Pukėnaitė-Pigagienė atkreipia dėmesį, kad kultūros prieinamumas Lietuvoje vis dar nevienodas. Jaunesni ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės dažniau dalyvauja kultūriniame gyvenime, o vyresnio amžiaus ar regionų gyventojams tam neretai trukdo praktinės kliūtys – didesni atstumai iki kultūros institucijų ar mažesnė renginių pasiūla. Skaitmeninis turinys, jos teigimu, gali padėti mažinti šiuos skirtumus. Platforma taip pat bus pritaikyta vartotojams, turintiems papildomų prieinamumo poreikių – vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ar sunkiau skaitantiems įprastą tekstą.
Pasak pašnekovės, dėmesį platformos kūrėjai skiria ir besimokantiems. Mokiniai bei studentai galės naudotis edukacine medžiaga, skaitmenintais dokumentais, literatūros šaltiniais ir susietais duomenimis, kurie pravers tiek rengiant projektinius darbus, atliekant kūrybinems užduotis ar tyrimus. Mokslininkams, švietimo bendruomenei ir kūrybinių industrijų atstovams platforma taps erdve dalintis žiniomis, kurti turinį ir pasiekti platesnes auditorijas.
Bendradarbiavimo galimybių atsivers ir institucijoms, verslui, žiniasklaidai. „Kultūros organizacijos galės integruoti savo turinį, savivaldybės – pristatyti vietos paveldą, o turizmo ir kūrybinių industrijų atstovai – kurti bendras iniciatyvas, stiprinančias kultūrinį turizmą. Platformos ištekliai bus naudingi ir žiniasklaidai, kuri galės naudotis archyviniais vaizdais, dokumentais ar ekspertiniu turiniu rengdama publikacijas bei reportažus“, – pastebi V. Pukėnaitė-Pigagienė.
Platforma orientuota ir į tarptautinę auditoriją – užsienio gyventojai bei diaspora galės lengviau pažinti Lietuvos kultūrą ir istoriją, o bendradarbiavimas su tokiais partneriais kaip Europos Sąjungos skaitmeninė platforma „Europeana“ atvers platesnes sklaidos galimybes.
Svarbu tai, kad vartotojai čia bus ne tik turinio stebėtojai. Jie galės kurti savo pasakojimus, dalintis žiniomis, o tapę patvirtintais kūrėjais – papildyti platformą nauja informacija. Taip skaitmeninė kultūra taps ne tik prieinama, bet ir bendrai kuriama.
Įtraukiantis turinys ir skaitmeninio raštingumo palaikymas
Tam, kad platforma „ekultūra“ būtų patraukli įvairiems vartotojams, bus siūlomas įvairus turinys – nuo klasikos iki šiuolaikinių formų, trumpo formato vaizdo įrašų. Planuojama susietų duomenų sistema, leidžianti ieškant konkretaus objekto, pavyzdžiui, ieškant informacijos apie kompozitorių ir dailininką M. K. Čiurlionį, vienu paspaudimu bus galima rasti visus su juo susijusius tekstus, vaizdus ir filmus. Vartotojas galės lengvai ir greitai gilintis į temą ir atrasti daugiau susijusios informacijos.
Platformoje bus galima rasti skaitmenintą ir skaitmeninį tautinį paveldą: liaudies dainas, šokius, tautinius kostiumus; virtualius muziejų turus, koncertų ir spektaklių vaizdo įrašus, retas archyvines fotografijas ir dokumentus; edukacinius vaizdo siužetus apie mūsų šalies istoriją ir kultūrą.
Kultūra pasiekiama kiekvienam
Platforma „ekultūra“ suteiks ne tik galimybę kultūros turinį pasiekti iš bet kurios vietos, bet kuriuo metu, tačiau ir bus intuityvi – turės aiškią struktūrą, atitiks naujausius prieinamumo reikalavimus ir standartus, kurie gali būti svarbūs tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek žmonėms su negalia.
V. Pukėnaitė-Pigagienė įsitikinusi: „Ši platforma yra ne tik technologijų projektas, bet ir galimybė šalies miestų, regionų ir užsienio gyventojams įsitraukti į kultūrą.“
Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt. Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.
Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
